Seimas priėmė Žemės paėmimo visuomenės poreikiams, įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus, įstatymo projektą.
Žemę visuomenės poreikiams ketinama paimti tik vykdant energetikos, transporto infrastruktūrų ir krašto apsaugos projektus.
Prieš įstatymo projektą pasisakiusio Seimo nario J. Ramono nuomone, lieka neišspręstas atsiskaitymo su žemės savininkais klausimas, nes paėmus žemės ūkio paskirties žemę ir keičiant jos paskirtį, o tai yra būtina įgyvendinant ypatingos valstybės svarbos projektus, kils žemės vertė.
Įstatymas nustato, kad paimamo žemės sklypo vertė bus nustatoma valstybės paskirto nepriklausomo vertintojo, kurio sprendimą žemės savininkas nesutikimo atveju galės ginčyti teisme. Tai leis greičiau ir skaidriau atlikti turto paėmimo procesą, o žmogui nebereikės rūpintis ir papildomai mokėti už žemės sklypo vertinimą.
Nauja ir tai, kad konkretaus visuomenės poreikio objektyvaus egzistavimo klausimas teisme galės būti ginčijamas tik vieną kartą − pradiniame žemės paėmimo visuomenės poreikiams proceso etape – o ne tris, kaip yra dabar. Atribojama ir administracinių bei bendrosios kompetencijos teismų kompetencija nagrinėjant su žemės paėmimo visuomenės poreikiams procesu susijusius klausimus, nustatyti konkretūs terminai reikalingiems darbams atlikti ir pan.
Pakeista ir atlyginimo už paimamą žemę tvarka. Iki šiol įstatymas nedraudė turto savininkui už paimamą žemę atlyginti kitu lygiaverčiu sklypu. Kurioje vietoje turėtų būti skirtas naujas žemės plotas nebuvo reglamentuojama, todėl pakeitimais nustatyta, kad tokiu atveju galės būti atlyginama arba suteikiant besiribojantį su paimamu žemės plotu sklypą arba kompensuojant pinigais.
Žemės paėmimas visuomenės poreikiams, įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus, yra tiesiogiai susijęs su Europos integracijos plėtojimu, ES finansinės paramos panaudojimu bei įsisavinimu, investicijų pritraukimu. Vienas pirmųjų tokių projektų, kuriam įgyvendinti būtų pasinaudota svarstomomis pataisomis, būtų geležinkelio linijos Rail Baltica tiesimas.