Dėl ekonominės padėties:
Teikdama patikslintą kitų metų biudžeto projektą Seimui, Vyriausybė, atsižvelgdama į Konstitucinio Teismo išaiškinimą dėl pareigos kasmet, kol taikomas atlyginimų, mokamų iš valstybės biudžeto, bei pensijų sumažinimas, svarstant ir tvirtinant kitų metų biudžetą iš naujo įvertinti realią valstybėje susiklosčiusią ekonominę ir finansinę būklę, konstatuoja, kad itin sunki ekonominė padėtis tęsiasi ir nėra pagrindo konstatuoti, jog būtų numatoma gauti ar būtų sukaupta lėšų, reikalingų nesumažintiems atlyginimams ir pensijoms mokėti, todėl valdžios sektoriaus išlaidos 2011 m. turi būti tvirtinamos laikantis sumažintų atlyginimų ir pensijų dydžių.
Vyriausybė atkreipia dėmesį, kad Lietuvos Respublikos atžvilgiu 2009 m. yra pradėta Perviršinio deficito procedūra ir pateiktos Europos Sąjungos Ministrų Tarybos rekomendacijos reikalauja ištaisyti perviršinio deficito būklę iki 2012 m. pabaigos. 2011 metų valdžios sektoriaus deficito sumažinimo užduotis – valdžios sektoriaus deficitas ne didesnis kaip 5,8 proc. bendrojo vidaus produkto – yra patvirtinta Europos Sąjungos Ministrų Tarybos rekomendacijoje mažinti deficitą iki Europos Sąjungos steigimo sutartyje nustatytų dydžių, už kurios neįvykdymą iki suplanuotų metų (Lietuvos atveju – 2012 m.) yra reglamentuotas Sanglaudos fondo lėšų įšaldymas naujiems projektams. Neįgyvendinus Konvergencijos programoje suplanuoto deficito mažinimo Lietuvos Respublikos skola 2060 metais sudarytų daugiau nei 800 procentų bendrojo vidaus produkto.
Vyriausybė pažymi, kad, nors rizikos priedai už Vyriausybės vertybinius popierius sparčiai mažėjo (nuo 2009 metais pasiektų 840 bazinių punktų aukštumų), finansų rinkos vis dar priskiria per didelius – beveik 200 bazinių punktų siekiančius palūkanų priedus už riziką, o valdžios sektoriaus deficito mažinimo planų neįvykdymas taptų pagrindu finansų rinkoms vėl reikalauti labai didelių palūkanų priedų už Lietuvos Respublikos ilgalaikės trukmės Vyriausybės vertybinius popierius.
Vyriausybė taip pat atkreipia dėmesį, kad nutraukus atlyginimų, mokamų iš valstybės biudžeto, bei pensijų mažinimą nuo 2011 m., viešųjų išlaidų (įskaitant padidėjusias skolos aptarnavimo išlaidas) padidėjimas būtų daugiau nei 1,6 milijardo litų (tad atitinkama suma sumažintų valstybės grynąjį turtą ir papildomai padidintų valstybės skolą).
Vyriausybė primena, kad 2008 m. padidintoms pensijoms dengti nebuvo gauta mokestinių pajamų ir dėl to 2008 m. valdžios sektoriaus išlaidos viršijo pajamas 3,3 procento bendrojo vidaus produkto, o vien Valstybinio socialinio draudimo fondo valstybės grynojo turto sumažėjimas sudarė 1,1 procento bendrojo vidaus produkto. Be to, planuojamos 2011 m. nacionalinio biudžeto ir valstybės socialinės apsaugos fondų pajamos iš mokesčių ir socialinio draudimo įmokų yra 17,6 procento mažesnės net už 2008 metų lygį, kada valstybės grynojo turto mažinimo sąskaita buvo apmokėti padidinti atlyginimų ir pensijų dydžiai.
Dėl asignavimų perskirstymo:
Patikslintame biudžeto projekte numatomos lėšos kai kurioms programoms ir projektams finansuoti – viso apie 50 mln. litų, skiriamos ne papildomai, bet mažinant arba perskirstant kitų programų lėšas.
Atsižvelgiant į tai, kad kai kuriose srityse – ypač švietimo, kultūros, sveikatos, yra daug pradėtų investicinių projektų, o tai skatina ir savivaldybių merus, Seimo narius teikti siūlymus dėl objektų šiose srityse finansavimo, Vyriausybė, perskirstydama kitų programų lėšas, skyrė 20,3 mln. sričių investiciniams projektams finansuoti. Šios lėšos nėra skiriamos naujiems ilgai trunkantiems ar didelės vertės objektams. Lėšos paskirstomos tarp atitinkamų ministrų valdymo sričių, o ministrai lėšas savo kuruojamose srityse paskirstys atsižvelgdami į tai, ar racionaliau lėšas skirti tam, kad būtų pabaigti esami projektai, ar iki būtino lygio turėtų būti tęsiami jau pradėti projektai, ar lėšos skiriamos projektams, kurie yra mažos apimties ir bus įgyvendinti per vienerius metus.
Vyriausybei stiprinant kovą su neapskaityta ekonomika, lėšų skiriama su tuo susijusiems sprendimams. Valstybės pareigūnų ir tarnautojų, dalyvavusių išaiškinant nusikalstamas veikas skatinimui skiriama 5 mln. operatyvinei veiklai stiprinti: Valstybės sienos apsaugos tarnybai prie VRM – 2,2 mln., Muitinės departamentui (mobiliųjų grupių išlaikymui ir centralizuoto F tipo sandėlio veiklai) – 2 mln. litų.
Siekiant tinkamai pasirengti Europos krepšinio čempionatui, kuris kitąmet įvyks Lietuvoje, Kauno arenai (automobilių stovėjimo aikštelei įrengti) pabaigti skiriama 7 mln. litų. Likusią sumą turės skirti Kauno miesto savivaldybė. Atlikti statybos darbų Prienų daugiafunkciniame objekte, kad jis būtų tinkamas naudoti Europos Krepšinio čempionato renginiams, skiriama 6 mln. litų.
Vyriausybė. taip pat pritarė regioninės spaudos pristatymo kaštams kompensuoti: šalia jau šiuo metu numatyto 1 mln. litų Spaudos rėmimo fonde skirti dar 2 mln. litų. Dar beveik 2 mln. litų skiriama Olimpinės rinktinės kandidatų pasirengimui ir atrankai į Londono olimpines žaidynes.
Atsižvelgdama į Valstybės kontrolės pateiktas rekomendacijas aiškiau atskleisti valstybės biudžeto vykdymo rezultatą, Vyriausybė į kitų metų asignavimus Žemės ūkio ministerijai įtraukė 63 mln. Litų, skirtų 2010 metų tiesioginėms išmokoms žemdirbiams, dėl kurių įsipareigojimai prisiimti dar šiais metais. Šios lėšos nedidina kitų metų biudžeto deficito rodiklio, nes yra apskaitomos tais metais, kada prisiimami įsipareigojimai (t. y. šiemet), tačiau tokia suma padidėja kitų metų asignavimai, bet ne išlaidos.
Atsižvelgiant į įvykdytus perskirstymus ir įvykdytus pakeitimus (dėl tiesioginių išmokų atspindėjimo biudžete), neženkliai keičiasi valstybės ir nacionalinio biudžeto galutiniai rodikliai.
Patikslinti biudžeto rodikliai
Nacionalinio biudžeto projekte, kuris apima valstybės ir savivaldybių biudžetus, numatoma, kad 2011 metų nacionalinio biudžeto pajamos (be ES ir kitos paramos lėšų sudarys 20 mlrd. 7,8 mln. litų (ankstesniame plane buvo 20 mlrd. 25,7 mln. litų). Kartu su ES ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšomis numatomos nacionalinio biudžeto pajamos sudarys 26 mlrd. 930,2 mln. litų (26 mlrd. 946,8mln. litų).
2011 metais nacionalinio biudžeto išlaidos be ES paramos lėšų sudarys 22 mlrd. 468 mln. litų (ankstesniame plane buvo 22 mlrd. 423 mln. litų). Nacionalinio biudžeto pajamos 2011 metais, kartu su Europos Sąjungos ir kitomis tarptautinės finansinės paramos lėšomis, bus 26 mlrd. 930,2 mln. litų (ankstesniame plane buvo 26 mlrd. 947 mln. litų), o planuojami 2011 metų nacionalinio biudžeto asignavimai – 29 mlrd. 390,4 mln. litų (ankstesniame plane buvo 29 mlrd. 344 mln. litų).
Valstybės biudžeto pajamos be ES paramos lėšų 2011 metais sudarys 16 mlrd. 997 mln. litų (ankstesniame plane buvo 17 mlrd. 15,7 mln. litų). Valstybės biudžeto išlaidos be ES paramos lėšų išlaidos sudarys 19 mlrd. 458 mln. litų (ankstesniame plane buvo 19 mlrd. 413 mln. litų).
Valstybės biudžeto deficito rodiklis nesikeičia – jis sudarys apie 2,4 mlrd. litų. Viešųjų finansų deficitas – 5,8 proc. BVP.
Biudžeto pajamų planas – įtemptas
Vyriausybė pažymi, kad 2011 metų biudžeto pajamos yra suplanuotos remiantis ūkio raidos scenarijumi bei vertinimais dėl neapskaitytos ekonomikos ir galimo biudžeto pajamų potencialo iš jos. Jei ambicingo pajamų iš šešėlinės ekonomikos plano įgyvendinimas nebus toks rezultatyvus kaip tikimasi, siekiant išvengti skolų susidarymo biudžeto projekte numatytas sąlyginis finansavimas. Visiems asignavimų valdytojams įtvirtinamas ribojimas prisiimti finansinius įsipareigojimus dėl išlaidų: asignavimų valdytojų prisiimti įsipareigojimai, vykdomi iš valstybės biudžeto lėšų, per pirmus du 2011 metų ketvirčius negali viršyti 46 proc. metinės asignavimų sumos, o per pirmus tris 2011 metų ketvirčius – 67 proc. metinės asignavimų sumos.
Jeigu biudžeto pajamų planas nevykdymas, biudžeto projekte numatyta pareiga Vyriausybei pateikti Seimui biudžeto įstatymo patikslinimus ir sumažinti išlaidas iki reikiamo lygio, kad nebūtų viršytas viešųjų finansų deficito uždavinys.
Šaltinis – LRV Spaudos tarnybos inf.
