Vyriausybė nepritaria parlamentarų grupės siūlymui keisti Gyventojų pajamų mokestį (GPM).
Projekto iniciatoriai siekė, kad progresinis tarifas būtų taikomas darbo užmokesčiui ir pajamoms iš paskirstyto pelno, ir su galiojančių pajamų mokesčio lengvatų peržiūra, kai palūkanoms numatoma neapmokestinamojo dydžio riba, atsisakoma lengvatų vertybinių popierių pardavimo pajamoms.
Vyriausybė konstatavo, kad pateiktas įstatymo projektas progresinį pajamų mokesčio tarifą pritaiko ne visoms, o tik dviem iš gyventojų gaunamų pajamų rūšių – darbo užmokesčiui ir pajamoms iš paskirstyto pelno. Išsivysčiusiose valstybėse, taikančiose progresinius pajamų mokesčio tarifus, šie tarifai taikomi iš esmės visoms pajamoms, išskyrus pajamas iš kapitalo (dividendus, palūkanas, turto perleidimo pajamas). Šios pajamos, siekiant išvengti pajamų mokesčio bazės sumažėjimo dėl mokesčių planavimo, dažniausiai apmokestinamos proporciniu tarifu.
Pajamų apmokestinimo progresyvumas šiuo metu yra įgyvendinamas taikant diferencijuotą neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD), kurio dėka labiausiai pažeidžiamos gyventojų grupės apmokestinamos mažiausiai. NPD taikomas žmogaus gaunamoms su darbo santykiais susijusioms pajamoms: mažiausioms pajamoms taikomas didžiausias neapmokestinamasis dydis. Dėl to mažas pajamas gaunančių ir socialiai jautrių grupių pajamos realiai apmokestinamos mažesniu pajamų mokesčio tarifu. Be to, tėvams, auginantiems vaikus, taikomas papildomas NPD, neatsižvelgiant į uždirbamas pajamas.
Dar vienas dabar taikomos gyventojų pajamų apmokestinimo sistemos progresinių mokesčių elementas – pagal formulę apskaičiuojant metinį NPD, vertinamas ne tik žmogui per metus išmokėtas darbo užmokestis, bet visos per metus jo gautos apmokestinamosios pajamos. Tai reiškia, jog turtingesniems gyventojams, kurie per metus galėjo gauti papildomų pajamų iš nekilnojamo turto sandorių, investicinės veiklos ar gaudami autorinius atlyginimus, dividendus taikomas mažesnis ar iš viso netaikomas NPD.
Taip pat svarbu tai, jog daugelyje išsivysčiusių šalių, kurių pavyzdžiu remiasi projekto iniciatoriai, taikomos ir socialinio draudimo įmokų „lubos“, o progresiniuos tarifuose „nulinis“ NPD taikomas visiems pajamų gavėjams.
Siūlomas projektas negalėtų užtikrinti ir didesnių pajamų valstybės biudžetui. Galimą teigiamą poveikį biudžetams vien dėl gyventojų pajamų mokesčio tarifo pakeitimo (apie 560 mln. Lt) sumažintų ar net visiškai panaikintų grįžimas prie fiksuotos NPD taikymo tvarkos, progresyvumo taikymas ir per NPD, ir per tarifą labai komplikuotų gyventojų pajamų apmokestinimo sistemą, pabrangintų mokesčio administravimą, taip pat sukeltų didesnę klaidų ir piktnaudžiavimų tikimybę.
Vyriausybės pozicija susijusi ir su tuo, kad projekte siūlomi patikslinimai neužtikrina nuoseklaus apmokestinimo ir dėl pajamų mokesčio lengvatų. Šiuo metu taikomos pajamų mokesčių lengvatos yra peržiūrimos ir, atsižvelgiant į rezultatus, kartu su 2012 m. biudžetu bus pasiūlyta keisti galiojančių lengvatų apimtį.
