Praėjusių metų pabaigoje institucijų įsteigtas Rizikos analizės centras duoda pirmuosius rezultatus.
Rizikos analizės centre institucijos pradėjo tirti įtariamo sukčiavimo tarptautiniu mastu atvejį, kuriame dalyvauja ir Lietuvos įmonė, deklaruojanti milijonines apyvartas iš prekybos su ES šalyse įregistruotomis įmonėmis. Operatyviai apsikeitus informacija su šalių, kuriose buvo įregistruoti prekių pirkėjai, kontroliuojančiomis institucijomis, paaiškėjo, jog kai kurie iš tų šalių pirkėjų yra nerandami, nemoka mokesčių, t.y. jie yra vadinamieji „dingę prekeiviai“. Taip pat nustatyta, kad, pažeidžiant „trikampei“ prekybai taikomus reikalavimus, prekės nebūdavo išgabenamos iš šalies siuntėjos. Preliminariu VMI vertinimu, dėl tiriamų veikų į valstybės biudžetą galėjo būti nesumokėta apie 2 mln. litų.
Tyrimo metu nustatyta, kad Alytuje registruota bendrovė deklaruodavo didelės apimties tiekimus 3 skirtingų Europos Sąjungos šalių ūkio subjektams, pvz., dviejų mėnesių tariamų tiekimų apimtys viršija 20 mln. Lt, tuo tarpu kai kurie prekių gavėjai neteikė PVM deklaracijų ir nemokėjo mokesčių savo valstybėse, taip pat buvo nesilaikoma „trikampės“ prekybos taisyklių. Dėl tiriamų pažeidimų vien tik Ispanijoje galimai buvo nesumokėta apie 2 mln. Lt mokesčių. Faktams pasitvirtinus, prievolė sumokėti šią sumą pagal Pridėtinės vertės mokesčio įstatymą gali būti perkeltą bendrovei.
Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyboje prie LR VRM pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl sukčiavimo siekiant išvengti didelės vertės turtinės prievolės ir nusikalstamu būdu įgytų pinigų legalizavimo, pagal LR BK 182 str. 2d., 216 str. 1d. Bendrovės vadovui, užsienio piliečiui, pareikštas įtarimas padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 182 str. 2d. Ikiteisminį tyrimą organizuoja ir jam vadovauja Alytaus rajono apylinkės prokuratūra.
„Rizikos analizės centro įsteigimas ir pirmieji jo darbo rezultatai, kurie neapsiriboja tik paminėtuoju atveju, įrodo, kad betarpiškas institucijų specialistų bendras darbas yra efektyviausia institucijų bendradarbiavimo forma, kuri sudarys realias prielaidas įgyvendinti institucijoms keliamus šešėlinės ekonomikos mažinimo uždavinius. Vienaip darbas vyksta, kai institucijos bendrauja raštu ir visai kitaip, kai abiejų institucijų analizės ir kitų sričių ekspertai kartu operatyviai nagrinėja institucijų valdomą bei gaunamą informaciją, kartu planuoja bei įgyvendina kontrolės veiksmus. Kitaip tariant, bendradarbiavimas tarp institucijų bus ne „popierinis“, o realus“, - pažymi VMI prie FM viršininkas Modestas Kaseliauskas.
„Vadinamasis „karuselinis“ sukčiavimas, kai sukčiautojai, siekdami pasisavinti pridėtinės vertės mokestį, naudoja ne tik Lietuvos, bet Europos Sąjungos valstybių narių jokios veiklos nevykdančias bendroves, taip pat mokesčių vengimas ar slėpimas, organizuotos grupės, kurios nusikalstamu būdu įgytas lėšas ir sukauptą ekonominį potencialą naudoja kitiems nusikaltimams daryti – šia linkme dirbs Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos pareigūnai ir Valstybinės mokesčių inspekcijos darbuotojai. Dviejų institucijų analitinės ir organizacinės priemonės ne tik padės operatyviau išaiškinti minėtus pažeidimus ar nusikalstamas veikas, bet ir efektyviau vykdyti jų prevenciją“, – sako FNTT direktorius Vitalijus Gailius.
VMI ir FNTT įkurtas Rizikos analizės centras stebės ir analizuos situaciją skirtingose šalies ekonominės veiklos srityse, siekiant nustatyti pokyčius, tendencijas bei juos sąlygojusias priežastis, kiek tai susiję su galimais mokesčių įstatymų pažeidimais ar nusikaltimais finansų sistemai bei su jais susijusiais nusikaltimais bei kitais pažeidimais. Nustačius mokesčių vengimo požiūriu rizikingus asmenis ir (arba) asmenis, kurių veikloje yra nusikalstamos veikos požymių, nedelsiant bus informuojami institucijų atsakingi už kontrolę ir nusikaltimų tyrimus padaliniai, kurie imsis aktyvių priemonių. Rizikos analizės centras veikia VMI patalpose, jis aprūpintas šiuolaikine kompiuterine ir kita analizės darbui būtina technine įranga, sukurtos prieigos prie VMI ir FNTT bei kitų duomenų bazių, informacijos šaltinių.
Numatyta, kad centro darbe prioritetas bus skiriamas su PVM susijusio sukčiavimo užkardymui ir nustatymui, juridinių asmenų vykdomų finansinių operacijų tyrimui, siekiant nustatyti piniginių lėšų „išplovimo“ iš įmonių ir apmokestinamojo pelno mažinimo atvejus, taip pat įtartinoms fizinių asmenų vykdomos finansinėms operacijoms, siekiant nustatyti galimus neteisėto praturtėjimo ir pajamų slėpimo atvejus.
VMI primena, kad 2010 metais įvairioms teisėsaugos institucijoms perdavė 315 medžiagų (kiekviena jų apima keliasdešimties įtartinų įmonių „voratinklių“ veiklą) apie galimai nusikalstamą veiklą, iš jų FNTT perduotos 199 medžiagos. Perduota informacija apie galimai nuslėptus beveik 28 mln. litų. VMI, vykdydama kontrolės, aktyvios stebėsenos procedūras, 2008 metais nustatė 264 mln. litų, 2009 metais – 478 mln. litų, o per 2010 m. 9 mėnesius – 271 mln. litų nesumokėtų mokesčių.
