„Verslą kontroliuojančių institucijų veikloje vyksta pokyčiai, kuriuos lemia pakeisti tam tikri teisės aktai, nustatytos kitokios verslo tikrinimo sąlygos. Kaip tie pokyčiai yra vertinami, turi pasakyti pats verslas“, – teigia ūkio viceministras Rimantas Žylius. Vykdydama kontroliuojančių institucijų pertvarką, ir siekdama išsiaiškinti jau padarytų žingsnių poveikį, Ūkio ministerija paskelbė apklausą „Pokyčių priežiūros institucijų veikloje vertinimas“.
„Iš verslo gauname daug pavienių skundų dėl netinkamos verslo priežiūros ir iš jų sprendžiame, ką reikia keisti šioje srityje, tačiau paprastai negauname atsiliepimų apie gerai veikiančius prižiūrėtojus“, – pastebi R. Žylius.
Apklausoje teiraujamasi apie tikrinimais sukeliamą naštą verslui ir prašoma nurodyti priemones, kurios tą naštą palengvintų, taip pat įvertinti pokyčius 2010 metais. Apklausos rezultatai turėtų parodyti, kurios priežiūros institucijos pagerino verslui teikiamų konsultacijų kokybę, kurios tapo objektyvesnėmis pasirinkdamos ką ir kaip tikrinti, kurių inspektoriai gali būti laikomi pagalbininkais verslininkui, o ne tik verslo baudėjais ir kt. Respondentams sudaryta galimybė atskirai įvertinti kiekvieną iš beveik 80-ies priežiūros institucijų, nurodyti tiek geriausius, tiek blogiausius prižiūrėtojus.
„Verslo aplinkos gerinimas, verslo patiriamos administracinės ir priežiūros naštos mažinimas yra tarp šios Vyriausybės programos prioritetų“, – pažymi ūkio viceministras. Vyriausybė dar 2009 metų vasarą priėmė Verslą prižiūrinčių subjektų veiklos pagrindinių nuostatų koncepciją, kurioje įvardijo pagrindines problemas, susijusias su verslo priežiūra. Įgyvendinant šią koncepciją, 2010 m. vasarą Seime priimti Viešojo administravimo įstatymo pakeitimai, kurių laikantis verslo priežiūra turėtų tapti pagalbos verslui priemone, o prižiūrinčios institucijos - bendradarbiaujančiomis ir konsultuojančiomis verslą.
Į pokyčių verslo priežiūros srityje suvokimo svarbą dėmesį atkreipia ir teisingumo ministras. „Šių metų sausio 1 dieną pilna apimtimi įsigalioję Viešojo administravimo įstatymo pakeitimai verslo priežiūros savaime nepalengvins, jei jie nebus suvokti ir įgyvendinti. Neramina tokie atvejai, kai Seime registruojamos pataisos, kuriomis vieną ar kitą priežiūros instituciją siūloma atleisti nuo pažangių verslo priežiūros standartų laikymosi arba atvejai, kai valstybės politikai priežiūros institucijas naudoja kaip gąsdinimo įrankį. Kol bus atvejų, kai labdaringai gyventojus maitinusią kavinę užgriūva tikrintojai tik dėl to, kad labdaros dalinimo būdas nepatinka atskiram asmeniui, tol negalėsime sakyti, kad verslo priežiūros standartai yra suvokti ir įgyvendinti“, – teigia Remigijus Šimašius.
Apklausa apie pokyčius verslo priežiūros institucijų veikloje vykdoma iki vasario 5 dienos (http://www.publika.lt/apklausa-15-4d19a123cd73d.html). Apibendrinti apklausos rezultatai bus naudojami išskiriant ir apdovanojant draugiškiausią verslui, didžiausią pažangą gerinant veiklos metodus bei praktiką padariusią priežiūros instituciją.
Šiuo metu priežiūrą įvairiose ūkinės veiklos srityse atlieka apie 80 Seimui, Vyriausybei ar atskiroms ministerijos pavaldžių visoje Lietuvoje veikiančių priežiūros institucijų, dešimtys regioninių priežiūros tarnybų, priežiūra vykdoma ir vietos savivaldos lygiu.
