Lietuvos Vyriausybė kitais metais tikisi šalies biudžeto pajamas papildyti apie 1 mlrd. litų, gautų iš šešėlinės ekonomikos. Finansų ministrė Ingrida Šimonytė sako, kad siekiant tarptautinėms finansinėms institucijoms įrodyti Vyriausybės ryžtą, biudžetas bus tarsi sandoris su asignavimų valdytojais.

Planuojama riboti jų teisę priimti sprendimus dėl išlaidų, nes jeigu planuojamų šešėlinių lėšų nepavyks „legalizuoti“, išlaidos bus mažinamos.

I. Šimonytės teigimu, Finansų ministerijos specialistai tikisi iš šešėlinės ekonomikos kitąmet gauti apie 500 mln. litų, tačiau kadangi to nepakanka, užbrėžtas tikslas – gauti 1 mlrd. litų ar šiek tiek daugiau.

– Finansų ministerija biudžeto projekte taip pat siūlo numatyti ir sąlyginį finansavimą – riboti asignavimų valdytojų galimybes prisiimti įsipareigojimus dėl išlaidų tam atvejui, kad jeigu dėl vienokių ar kitokių priežasčių mums nepasisektų to padaryti, tokiu atveju būtų numatyta pareiga Vyriausybei pateikti biudžeto įstatymo patikslinimus ir sumažinti išlaidas iki reikiamo lygio arba padidinti pajamas iš kitų šaltinių, – sakė I. Šimonytė. – Nereikia įsivaizduoti, kad bus kažkokios žiaurios akcijos ar kažkokie šienavimai smulkių verslininkų, bobučių, manau, kad tam yra labai daug kompleksinių priemonių tiek socialinės paramos sistemoje, tiesiog skatinant žmones dirbti legaliai, taip pat kitų, ir administracinių priemonių.

Lietuva pagal šešėlinės ekonomikos dalį užima 64 vietą iš 151 pasaulio valstybės. Šešėlinio verslo dalis 1999–2007 m. Lietuvoje vidutiniškai buvo 31,9 proc., taip nustatė Pasaulio bankas. Mažiausia šešėlinės ekonomikos dalis Lietuvoje buvo 1999 m. (30,2 proc.), vėliau nuolat didėjo ir 2007 m., ekspertų vertinimu, pasiekė 34 procentus.