Vyriausybė pritarė Teritorijų planavimo įstatymo keitimui, kurį priėmus didžiąją dalimi nereikėtų detaliojo planavimo, procedūros sutrumpėtų keletą kartų, o naudą pajustų ir žmonės, ir verslas.

Kadangi būtų sukurta aiški privalomų ir rekomendacinių teritorijų planavimo dokumentų sistema, sumažėtų privalomų dokumentų skaičius. Pavyzdžiui, tris ar net keturis kartus sumažėtų atvejų, kai privaloma rengti detaliuosius planus (jie įstatymo projekte vadinami užstatymo planais). Dabar jie būtini net tuo atveju, kai žmogus tenori padalyti savo sklypą. Įsigaliojus naujajam įstatymui, tokio plano nebereikėtų.

Gerokai mažiau laiko reikėtų ir patiems detaliesiems planams rengti, nes bus atsisakyta perteklinių reikalavimų ir dokumentų. Įsigaliojus naujajai tvarkai, procesas nuo dvejų ir daugiau metų sutrumpėtų maždaug iki pusmečio.

Vienintelis kriterijus, pagal kurį bus galima atsisakyti tvirtinti detalųjį planą, bus skundas teismui dėl tikrinančios institucijos išduoto plano patikrinimo akto teisėtumo. Jeigu teismo procesas nebus pradėtas, savivaldybės negalės stabdyti proceso. Taip pat numatoma ir administracinė atsakomybė, jeigu procedūra vilkinama be jokių priežasčių. Naujuoju įstatymu keičiama ir ginčų sprendimo tvarka. Atsiranda galimybė ikiteisminiam ginčui, kurį įgaliota spręsti Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija. Todėl manoma, kad turėtų gerokai sumažėti teisminių procesų, nes daugelį ginčų bus galima išspręsti jau ikiteisminio proceso metu.

Siekiant iš teritorijų planavimo proceso pašalinti galimus politinius piktnaudžiavimus, detaliųjų planų tvirtinimas skiriamas nebe savivaldybių tarybos, bet savivaldybių administracijų vadovų kompetencijai. Taip nuspęsta atsisakyti ligšiolinio vilkinimo, papildomų dokumentų reikalavimo bei politikavimo. Taip pat pašalinama „kolektyvinė atsakomybė“, tad bus galima reikalauti konkrečios atsakomybės už neteisingus ar neteisėtus sprendimus.

Supaprastinta teritorijų planavimo tvarka būtų gerokai patrauklesnė ir investuotojams. Iki šiol jie jau ne kartą atsisakydavo planų, nes dvejų ar trejų metų teritorijų planavimo terminas jiems pasirodydavo per ilgas. Jeigu įsigaliotų naujasis įstatymas, pagerėtų verslo aplinka, būtų palankesnės sąlygos investicijoms, o verslo subjektai žinotų, kad pats procesas yra ne tik spartesnis, bet ir skaidresnis.

Atsisakius biurokratinių trukdžių, išplėtojus elektroninės informacijos erdvę, daugiau galimybių aktyviai dalyvauti planavimo procesuose turės ir galės visuomenė. Žmonės į šiuos procesus galės įsitraukti jau nuo pat pradžių ir viso planavimo metu „kontroliuoti“, kaip vyksta dokumento rengimas.