Vilniaus rajono apylinkės teismas iš buvusios vyriausiosios buhalterės siekia prisiteisti 14 tūkst. litų, kuriuos jai grynaisiais sumokėjo dvi moterys už įtariamųjų paleidimą į laisvę už užstatą. Bylą buhalterei iškėlęs teismas teigia, kad už pinigines lėšas atsakinga darbuotoja pinigų neįnešė į banko sąskaitą, o galimai juos pasisavino.
Ar iš tikrųjų dabar jau buvusi Vilniaus rajono apylinkės teismo finansininkė Liucija Maslovskienė galėjo pasisavinti pinigus, aiškinsis Vilniaus apygardos teismas.
Į jį kreipėsi L. Maslovskienė, kuriai Vilniaus rajono apylinkės teismo pareikštą ieškinį išnagrinėjusi Trakų rajono apylinkės teismo teisėja nusprendė, jog buvusi teismo finansininkė privalo atlyginti padarytą žalą. Atsakove patraukta L. Maslovskienė nesutinka su teismo sprendimu ir prašo jį panaikinti.
Kad pinigai galėjo pradingti teisme, paaiškėjo dar prieš kelerius metus, kai į teismą kreipėsi dvi moterys. Jos nurodė, kad dar 1997-aisiais buvo sumokėjusios 12 000 Lt ir 2 000 Lt užstatus už dviejų įtariamųjų paleidimą į laisvę. Kai beveik po 10 metų teismas kaltinamiesiems panaikino anksčiau skirtas kardomąsias priemones, užstatus sumokėjusios moterys paprašė pinigus grąžinti.
Teismas šį prašymą patenkino, tačiau atėjusios atsiimti pinigų užstatų mokėtojos sužinojo, kad teismo archyve nėra jokių duomenų apie piniginių lėšų pajamavimą ir įnešimą į kurią nors tuo metu buvusią teismo ar teismo antstolių kontoros sąskaitą banke.
Vis dėlto teismas užstatus sumokėjusioms moterims grąžino pinigus bei kreipėsi į Nacionalinę teismų administraciją (NTA), prašydamas teisme atlikti auditą.
NTA nustatė, kad į teismo biudžetinių lėšų apskaitos registrus 14 tūkst. Lt nebuvo įtraukti. Be to, audito išvadose taip pat buvo nurodyta, kad tvarkydama buhalterinę apskaitą teismo vyriausioji buhalterė „negarantavo buhalterinių įrašų teisingumo, finansinių-ūkinių operacijų teisėtumo, valstybės lėšų naudojimo įstatymų nustatyta tvarka ir tinkamo dokumentų įforminimo, neužtikrino finansinės ir kasos darbo organizavimo drausmės“.
Apie aptiktus pažeidimus teismo vadovybė pranešė prokurorams, kurie po beveik metus trukusio tyrimo bylą nutraukė, nes nebuvo nustatyta, kad padarytas nusikaltimas. Vilniaus rajono apylinkės teismas tuomet nusprendė iš buvusios finansininkės pinigus išsiieškoti per teismus – pateikė jai ieškinį.
Pasak bylą iškėlusio teismo, L. Maslovskienė neįnešė pinigų nei į vieną tuo metu buvusią teismo ar antstolių kontoros sąskaitą, šios lėšos neatsispindėjo ir metinėje atskaitomybėje.
„Tokiais savo veiksmais, vykdydama buhalterines operacijas, atsakovė nesilaikė teisės aktais nustatytos tvarkos, dėl ko buvo prarastos lėšos ir padaryta žala“, – ieškinyje teismas nurodė, kad priėmusi 14 tūkst. Lt pagal kasos pajamų orderio kvitus buhalterė turėjo užtikrinti pinigų saugumą.
Tuo tarpu L. Maslovskienė su ieškiniu nesutiko ir aiškino, kad pinigus įnešė į Vilniaus rajono apylinkės teismo antstolių kontoros depozitinę sąskaitą.
Moteris tvirtino, kad pinigus sumokėjo per 3-4 kartus, nes tuo metu teismo transporto nebuvo ir pinigus į banką ji vežė troleibusu.
– Kadangi bijojau vežti visą sumą, pinigus įnešiau dalimis per savaitę, – aiškino L. Maslovskienė, pažymėjusi, kad negali pateikti jokių dokumentų, patvirtinančių, jog pinigai buvo sumokėti į banko sąskaitą.
Buvusi teismo buhalterė neatmetė, kad dviejų moterų sumokėtus užstatus teismas galėjo panaudoti atlyginimams, baldams ar kitiems tikslams. Ji taip pat pažymėjo, kad jos kabinete buvo kilęs gaisras, kurio metu sudegė daug įvairių dokumentų.
Trakų rajono apylinkės teismas ieškinį patenkino visiškai – pripažino, kad išrašydama kasos pajamų orderio kvitus L. Maslovskienė gavo 14 tūkst. Lt, todėl yra materialiai atsakinga buvusiam darbdaviui.
„Kasininkas materialiai atsako už visų jo priimtų vertybių saugumą bei visus nuostolius, kuriuos įmonė gali patirti tiek dėl sąmoningų jo veiksmų, tiek dėl netinkamo arba nesąžiningo pareigų vykdymo“, – teismas pažymėjo, kad teisme nebuvo kasininkės, todėl ir šias pareigas ėjusi L. Maslovskienė yra atsakinga už teismo lėšas.
Pasak bylą nagrinėjusio teismo, L. Maslovskienė nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių jos kaltę paneigiančias aplinkybes.
„Teismas pažymi, kad versiją, jog 14 tūkst. Lt užstatus atsakovė įnešė į antstolių kontoros depozitinę sąskaitą per 3-4 kartus, dėl ko neva, galbūt, ir nebuvo atsektas šių pinigų įnešimas į banko sąskaitą, atsakovė iškėlė tik nagrinėjant šią bylą teisme, anksčiau apie šią aplinkybę ji nebuvo užsiminusi nei rašydama paaiškinimus ieškovui, aiškinantis dėl šių užstatų, nei ikiteisminio tyrimo metu, todėl tokiais atsakovės paaiškinimais teismas neturi pagrindo tikėti“, – pažymėjo bylą išnagrinėjęs Trakų rajono apylinkės teismas.
Ar šis sprendimas yra pagrįstas, Vilniaus apygardos teismas paskelbs išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka.
Šaltinis – Delfi.lt
