Pamažu didėjantis jaunų žmonių optimizmas dėl finansinės padėties ateityje kol kas atsispindi tik vartotojų nuomonių apklausose. SEB banko atlikta 18–24 metų klientų santaupų analizė parodė, kad per dvejus metus vidutinė jaunimo indėlio suma sumenko trečdaliu, o investuojančiųjų į investicinius fondus skaičius sumažėjo šeštadaliu.
„Šios amžiaus grupės klientų, turinčių santaupų terminuotojo indėlio sąskaitoje arba investavusių į investicinius fondus, yra perpus mažiau negu tų, kurie turi finansinių įsipareigojimų bankui. Tai galima paaiškinti šio amžiaus tarpsnio finansų ypatumais: jauni žmonės gauna dar nedideles pajamas, kurias visas ir išleidžia, o daugeliui poreikių skolinasi arba, kitaip tariant, leidžia pinigus, kurių dar neuždirbo. Tačiau, mažėjant pajamoms, mažėja ir galimybės pasiskolinti. O jei nėra sukauptų santaupų, didėja jaunų žmonių finansinė priklausomybė nuo tėvų ar kitų artimųjų“, – pasakoja SEB banko šeimos finansų ekspertė Julita Varanauskienė.
Banko duomenimis, patys jauniausieji – 18-19 metų amžiaus klientai dažniau deda ilgesnio negu 6 mėnesių laikotarpio indėlius, o investuojančiųjų į investicinius fondus yra labai nedaug. Pasak J. Varanauskienės, tam įtakos vėlgi turi tėvai ir artimieji. „Tikėtina, kad pirmaisiais pilnametystės metais pinigų, kurie padedami į terminuotųjų indėlių sąskaitas, jauni žmonės gauna iš artimųjų. Jų paskatinti dažniausiai renkasi pačią konservatyviausią ilgesnio termino taupymo priemonę, už kurią mokamos didesnės palūkanos, norėdami sutaupyti ateičiai, kuomet, pavyzdžiui, bus baigtos studijos“, – sako J. Varanauskienė.
Tačiau, kaip paaiškina SEB banko šeimos finansų ekspertė, ilgainiui tokia finansinių sprendimų priklausomybė nuo tėvų ima mažėti. „Gavę pirmąsias savarankiškas pajamas, jauni žmonės renkasi jau drąsesnius finansinius sprendimus. Štai mūsų statistika rodo, kad susidomėjimas investavimo galimybėmis išauga maždaug tuo metu, kai žmonės jau pradeda pajamas uždirbti patys – nuo 22 metų“, – atliktos analizės duomenis apibendrina J. Varanauskienė.
Šiuo metu jaunų žmonių prognozės dėl finansinės ateities ir dėl tikimybės kiek nors sutaupyti, vartotojų nuomonių apklausų duomenimis, yra ne tokios pesimistinės, palyginti su vyresnio amžiaus gyventojais. „Reikia manyti, kad pagrindinė pesimizmo mažėjimo prielaida – ne artimųjų ar tėvų finansinės padėties gerėjimas, o pačių jaunų žmonių didesnė galimybė rasti darbą, pasinaudoti valstybės remiamomis programomis, pavydžiui, jaunų žmonių užimtumo skatinimo, kuomet darbdaviams taikomos mokesčių lengvatos, valstybės remiamomis paskolomis studijoms. Tačiau jauniems žmonėms svarbu nepamiršti, kad savarankiškos pajamos tėra vienas iš nepriklausomo finansinio gyvenimo elementų. Kitas, ne mažiau svarbus elementas – savarankiškai kaupiamos santaupos“, – primena SEB banko ekspertė.
