Latvijos verslininkui nepavyko apvynioti apie pirštą Panevėžio apskrities mokesčių inspekcijos (VMI) ir iš savo šalies bei Lenkijos biudžetų neteisėtai pasisavinti per 9 milijonus litų. Nors latvis šį kartą veikė kur kas sumaniau, nei anksčiau tą patį bandę daryti jo tautiečiai, panevėžiečiai mokesčių specialistai perkando jo sukurtą pridėtinės vertės mokesčio (PVM) grobstymo schemą, apėmusią tris valstybes: Lietuvą, Latviją ir Lenkiją, ir laiku užkirto kelią pasipelnyti mokesčių mokėtojų sąskaita.
Panevėžio apskrities VMI viršininko pavaduotojas Vidas Osipovas sakė, kad mėginta įgyvendinti klasikinę, daugelyje šalių žinomą PVM grobstymo schemą, vadinamą karusele, kai yra įsteigiamos fiktyvios įmonės ir per jas „plaunamas“ PVM.
Inspekcija išaiškino tokią Latvijos piliečio Panevėžyje registruotą įmonę ir suardė jos savininko planus neteisėti pralobti.
Nors pati sukčiavimo schema buvo klasikinė, šį kartą buvo veikiama kiek kitokiais metodais.
Latvijos pilietis Panevėžyje nesteigė naujos įmonės, nes veikiausiai žinojo, kad tokios PVM mokėtojos yra po didinamuoju VMI stiklu.
Jis įsigijo Panevėžyje jau veikusią transporto priemonėmis prekiavusią bendrovę, kuri VMI buvo laikoma patikima. Taigi ne taip akylai stebima ir kontroliuojama.
Latviui priklausanti bendrovė, kurios jis buvo pagrindinis akcininkas ir vienintelis darbuotojas, Panevėžyje iš keturių Latvijos įmonių tariamai pirko 14 milijonų litų vertės prekių, o iš įmonės Lenkijoje neva už 30 milijonų litų įsigijo prekių.
Kaip priedanga buvusios Panevėžio bendrovės apskaitoje buvo nurodyta, kad Latvijoje tariamai įsigytos prekės buvo parduotos Lenkijos įmonei, o iš pastarosios esą nupirkti daiktai parduoti Latvijos įmonei, PVM mokėtojai.
Taip pat nustatyta, kad kartais prekės, „padariusios ratą“, pas pradinį tiekėją sugrįždavo jau tą pačią dieną: Latvijos įmonė neva prekes išgabendavusi kitai tos šalies įmonei, pastaroji prekes parduodavusi Panevėžyje registruotai bendrovei, o ši vėl jas perduodavusi pradinei Latvijos įmonei.
Dokumentuose buvo nurodoma, kad minėtų prekių gabenimą tariamai vykdė Latvijos krovinių vežimo bendrovės.
VMI specialistai atkreipė dėmesį, kad latvio Panevėžyje registruota bendrovė PVM deklaracijose nurodė prekiaujanti transporto priemonėmis, o bendrovės vardu išrašytose PVM sąskaitose nurodyta statybinių medžiagų, elektros prekių, drabužių, dujų kompresorių, PET butelių pardavimas.
Jie patikrino bendrovę ir nustatė, kad iš tiesų jį nei pirko prekių, nei jų pardavė, viskas buvo rodoma tik dokumentuose, kad galėtų pasisavinti per 9 milijonus PVM.
Po atlikto mokestinio patikrinimo bendrovė buvo demaskuota ir išregistruota iš PVM mokėtojų registro. Informacija apie nustatyta sukčiavimo atvejį perduota Latvijos ir Lenkijos pareigūnams.
– Šių šalių atitinkamos institucijos spręs, kokias sankcijas pritaikyti sukčiavusiam Latvijos piliečiui, – sakė V. Osipovas.
Šaltinis – „Sekundės“ inf.
