Šia lengvata darbdaviai galės naudotis dvejus metus, tačiau vienam darbuotojui ji galioja tik vienerius metus.

„Sodra“ nekaupia duomenų, kokio amžiaus ir kokio išsilavinimo žmonės pasinaudojo lengvata. Tačiau Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos specialistai mano, kad greičiausiai tai buvo jaunimas.

Problema – patirties trūkumas ir neparankumas

Asociacijos Investuotojų forumas vykdančioji direktorė Rūta Skyrienė mano, kad ši priemonė pasiekė savo tikslų.

„Tai yra pasiekimas. Juk kai priėmė šį sprendimą, visi pasakė, kad tai yra labai reali priemonė, kuri paskatintų į darbą priimti jaunus žmones, kad jie galėtų įgyti patirties. Dažniausiai jaunimo nepriima ir renkasi vyresnius darbuotojus būtent dėl pastarųjų turimų praktinių žmonių“, – DELFI savo nuomonę išsakė ji.

O ši priemonė kaip tik ir yra paskata darbdaviams priimti jaunus žmones ir dėl to, kad šie vienu metu sutaupo mokesčių, ir turi galimybę išsiugdyti jauną specialistą.

„Jauni žmonės išliks darbo vietoje, jeigu pateisins lūkesčius“, – sakė ji, paklausta, ar darbdaviai ir pasibaigus lengvatos laikui norės jaunimą pasilikti savo įmonėse.

Dažniausiai, anot R. Skyrienės, gerokai didesnį nei įprasta jaunimo nedarbą lemia tai, kad jie neturi patirties ir mėgsta demonstruoti savo principingumą.

„Beveik visoje Europos Sąjungoje yra panaši situacija su jaunimo nedarbu. Galbūt tai lemia tai, kad jaunimas neturi darbo patirties, o krizės sąlygomis dardbaviai noriau renkasi tą, kuris gali ateiti ir iš karto dirbti. Antra priežastis, manau, yra tai, kad jaunuoliai nėra labai parankūs darbdaviams, pavyzdžiui, jauni žmonės dažniau nesutiks su „vokeliu“, – kalbėjo investuotojų atstovė.

Pašnekovės teigimu, norint paskatinti jaunimą likti Lietuvoje ir neemigruoti reikėtų pritraukti kuo daugiau užsienio investicijų, kurios kurtų aukštos pridėtinės vertės darbo vietas. Taip pat patys darbdaviai turėtų aktyviau bent keliems mėnesiams į darbą priimti jaunimą, kuris baigęs mokslus galėtų pas juos sugrįžti.

„Mes taip pat manome, kad „Sodros“ lubos (kai nuo tam tikro dydžio atlyginimo nebereikia mokėti mokesčių „Sodrai“ - DELFI) paskatintų geresnių darbo vietų kūrimą, į kurias jaunimas mielu noru sugrįžtų iš užsienio“, – sakė R. Skyrienė.

Darbo santykių liberalizavimas leidžiant paprasčiau priimti ir atleisti darbuotojus taip pat esą galėtų paskatinti naujų darbo vietų kūrimą.

Įžvelgė galimybę piknaudžiauti

Vilniaus universiteto socialinių mokslų daktaras Teodoras Medaiskis DELFI anksčiau sakė nebuvęs didelis šios idėjos šalininkas, nes taip dirbdami šie darbuotojai nedraudžiami pensijų draudimu, atsiranda galimybė piktnaudžiauti sistema.

„Tiesą pasakius, man ta priemonė nelabai patiko, nes tie žmonės lieka be pensinių teisių už tuos metus. Be to, ar pavyks išvengti piktnaudžiavimo šia sistema, nes galima įdarbinti jauną žmogų jam fiktyviai užrašant pakankamai didelį atlyginimą nuo jo nemokant socialinio draudimo įmokų, o iš tikrųjų pinigus mokėti kitam jau seniai dirbančiam žmogui. Žinoma, yra nustatytos atlyginimo ribos, kad tokio piktnaudžiavimo būtų mažiau, tačiau vis tiek ši priemonė sudaro tam tikras galimybes piktnaudžiauti“, – anksčiau komentavo jis.

Beveik pusė niekada nedirbo

Statistikos departamento duomenimis jaunimo nedarbas per praėjusius metus dar padidėjo. 2010 m. jis buvo 5,9 proc. aukštesnis nei 2009 m. ir sudarė 35,1 proc.

Tai yra dvigubai daugiau nei bendras šalies nedarbo lygis.

Lietuvos darbo biržos duomenimis, šių metų vasario 1 d. buvo įregistruota 44,3 tūkst. bedarbių iki 25 metų, tai yra 20 proc. visų užsiregistravusių darbo biržose.

Vaikinai sudarė 59 proc. visų užregistruotų jaunų bedarbių.

56 proc. darbo neturinčio jaunimo turėjo vidurinį išsilavinimą, penktadalis – pagrindinį, 14 proc. – aukštąjį, 10 proc. – pradinį.

45 proc. visų jaunų bedarbių niekada anksčiau nedirbo, 46 proc. buvo ilgalaikiai bedarbiai.

 

Delfi.lt