Teisingumo ministerija siūlo leisti paprasčiau likviduoti neveikiančias įmones, taip sutaupant valstybės lėšų bei išgryninant juridinių asmenų registrą.

Šiuo metu juridinių asmenų registre galima suskaičiuoti virš 83 tūkst. juridinių asmenų (iš viso registre yra įregistruota 182243 juridiniai asmenys), kurie neteikia finansinės atskaitomybės dokumentų arba neatnaujina savo duomenų jau keletą metų. Dauguma jų nerandami savo buveinės ir kitais adresais.

Pagal esamą tvarką tokių neveikiančių juridinių asmenų likvidavimo procedūros pradedamos teismine tvarka, t.y. sprendimą dėl likvidavimo priima teismas, likvidavimo procedūroms konkurso tvarka skiriamas likvidatorius. Paskaičiuota, kad taip likviduoti vieną juridinį asmenį valstybei kainuoja apie 2242 litus, neskaičiuojant teismo ir registro tvarkytojo išlaidų.

„Siūlome nustatyti paprastesnę neveikiančių juridinių asmenų likvidavimo tvarką, kuri leistų sumažinti teisėjų darbo krūvį bei sutaupyti biudžeto lėšų. Kartu būtų sutvarkyti ir išgryninti juridinių asmenų registro duomenys, kad juos naudojantieji galėtų matyti tikslią informaciją apie veikiančias įmones Lietuvoje“, - sako teisingumo viceministras Tomas Vaitkevičius.

Šiuo tikslu siūloma įtvirtinti, kad inicijuoti ir pradėti likvidavimą bus galima ir be teismo. Tai daryti galės Juridinių asmenų registro tvarkytojas, jei juridinis asmuo per 5 metus neatnaujins savo duomenų registre arba 2 metus nepateiks metinių finansinių ataskaitų.

Kartu numatoma, kad juridiniai asmenys nebegalės sustabdyti likvidavimo procedūros tik formaliai pateikę prieštaravimą, kaip yra šiuo metu. Norint tai padaryti, įmonė juridinių asmenų registrui turės pateikti jo veiklą įrodančius dokumentus: finansines bei veiklos ataskaitas.

Visi minėti pakeitimai yra įrašyti Civilinio kodekso ir kitų įstatymų pakeitimo projektuose, kurie šiuo metu pateikti visuomenei ir suinteresuotoms institucijoms derinti. Patikslinti po pastabų jie bus teikiami Vyriausybei, o šiai pritarus – Seimui.

Delfi.lt