Seimas nusprendė imtis svarstyti galimybę visą teisėkūros procesą perkelti į elektroninę erdvę, taip užtikrinant skaidresnį, atviresnį ir ekonomiškesnį teisės aktų kūrimo bei paskelbimo procesą.
Šiuo metu dalis teisėkūros proceso Teisingumo ministro iniciatyva jau yra perkelta į elektroninę erdvę – beveik metus visos valstybės institucijos turi pareigą Vyriausybei svarstyti teikiamus teisės aktų projektus pateikti visuomenei ir suinteresuotoms institucijoms derinti, paviešindamos juos Seimo teisės aktų informacinėje sistemoje. Nors tokia tvarka leido žengti platų žingsnį teisėkūros viešumo bei skaidrumo link, teisingumo ministro Remigijaus Šimašiaus teigimu, teisėkūros procesas dar nėra pakankamai atviras, viešas ir patogus.
Šiuo metu neturime vieningos integruotos informacinės sistemos, kurioje greitai ir patogiai būtų galima rasti visą informaciją apie mūsų šalyje priimtus teisės aktus ir jų projektus. Valstybėje kuriamos net keletas viena kitą dubliuojančios atskirų institucijų teisės aktų informacinės sistemos, taip eikvojant biudžeto lėšas. Be visa to, šiuo metu niekur nėra skelbiamos ir sisteminamos idėjos teisės aktams keisti, nesisteminama teisės aktų stebėsena, o esamas oficialus teisės aktų skelbimas popieriuje moraliai pasenęs, brangus ir nepatogus vartotojui.
Teisingumo ministerijos parengtame ir šiandien Seimui pateiktame Teisėkūros įstatymo projekte numatoma, kad į elektroninę erdvę turėtų persikelti visas teisėkūros procesas – nuo pirminės idėjos atsiradimo, vėliau teisės akto projekto teksto formavimo, derinimo ir t.t. iki galutinio teisės akto. Visa tai turėtų būti atliekama vienoje integruotoje teisėkūros sistemoje, kuri būtų patogi naudoti tiek teisės aktus kuriančioms institucijoms, tiek kiekvienam piliečiui, suteikiant galimybę jam susipažinti ne tik su jau parengtais teisės aktais, bet ir su dar tik iškeltomis idėjomis teisiniam reguliavimui keisti, dėl jų diskutuoti bei teikti savo pasiūlymus.
Ši sistema leistų atvirai ir patogiai rengti ne tik Seimo ar Vyriausybės, bet ir savivaldos institucijų norminių teisės aktų projektus. Kartu tai leis atsisakyti kitų, vieną kitą dubliuojančių informacinių sistemų bei sutaupyti joms skiriamas lėšas. Šioje sistemoje taip pat būtų sisteminama ir teisės aktų stebėsena.
„Šie pokyčiai leistų užtikrinti didesnį valdžios atvirumą bei priimamų sprendimų skaidrumą, aktyviau į teisėkūrą įtraukti piliečius. Didžioji dalis teisėkūros proceso į e-erdvę turėtų būti perkelta jau kitais metais, o galutinai užbaigta 2012-aisiais“, - sako teisingumo ministras Remigijus Šimašius.
Jei projektui bus pritarta, jau priimti teisės aktai taip pat bus skelbiami elektroninėje erdvėje – Teisės aktų registre (TAR). Teisės aktas oficialiai įsigaliotų jį įregistravus TAR bei paskelbus internete ir tai būtų daroma jau nuo kitų metų. Nuo 2012-ųjų oficialiai būtų skelbiamos ir aktualios suvestinės teisės aktų redakcijos, t.y. dabar per daugelį aktų išbarstytas teisės aktų tekstas taps vientisu oficialiu tekstu su visais pakeitimais. Taigi, šiame registre kiekvienas asmuo galės nemokamai, greitai ir patogiai rasti aktualius oficialiai galiojančius visų valstybės ir savivaldybių institucijų priimtus norminius teisės aktus, taip pat susipažinti su teismų baigiamaisiais sprendimais.
Sprendimas pereiti prie modernaus elektroninio teisės aktų paskelbimo būdo leistų atsisakyti brangaus ir nepatogaus teisės aktų skelbimo popieriniame „Valstybės žinių“ leidinyje ir sutaupyti biudžeto lėšų. Šiuo metu mokama teisinė informacija taptų nemokama ir patogiai prieinama visiems asmenims.
Poreikį visą teisėkūros procesą perkelti į elektroninę erdvę rodo ir tyrimai. Pernai Teisingumo ministerijos užsakymu atliktas Lietuvos gyventojų teisinių žinių įvertinimo
tyrimas rodo, kad beveik pusei gyventojų (46 proc.) patogiausiu šaltiniu teisinei informacijai gauti yra internetas.
Šalia visų pokyčių, priėmus Teisėkūros pagrindų įstatymą būtų keičiama ir dabar galiojanti praktika atskiriems teisės aktams taikyti skirtingą įsigaliojimo laiką. Projekte numatoma, kad visi teisės aktai (išskyrus Konstitucijoje numatytus atvejus) įsigaliotų kitą dieną po jų oficialaus paskelbimo, jeigu juos priimant nėra numatyta vėlesnė jų įsigaliojimo data.
