Seimas priėmė Biudžeto sandaros įstatymo 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 10, 14, 15, 16, 17, 18, 21, 24, 28, 30, 31, 32, 33, 35, 36, 37 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymą (projektas Nr.XIP-2732(2)) su posėdžio metu priimta Seimo narių Jono Juozapaičio, Edmundo Jonylos ir Edvardo Žakario pataisa numatančia, kad asignavimų išlaidoms ekonomija, jeigu nėra įsiskolinimų, gali būti naudojama ir turtui įsigyti, t.y. kaip numatyta dabar galiojančiame įstatyme.
Biudžeto sandaros įstatymo pataisos skirtos tobulinti viešųjų finansų reglamentavimą bei biudžeto rengimo sistemą ir, siekiant didesnio išlaidų efektyvumo ir racionalumo, atsižvelgta į Valstybės kontrolės pateiktas pastabas bei Seimo komitetų siūlymus. Už Biudžeto sandaros įstatymo pataisas balsavo 73 Seimo nariai, prieš – 30, susilaikė 25.
Patikslinus kai kurias nuostatas, atsisakoma sąvokos „specialioji programa“, nes ši sąvoka atskiria tik finansavimo šaltinį konkrečiai programos užduočiai įgyvendinti, t.y. nurodant, ar iš įmokų gautos lėšos, ar kaip valstybės finansavimas gautos lėšos.
Atsižvelgiant į Valstybės kontrolės ne vienerius metus teiktas pastabas dėl per didelio asignavimų valdytojų skaičiaus Lietuvoje, priimtos pataisos nustato aiškius kriterijus, kokius turi atitikti įstaiga, kad jos vadovas būtų asignavimų valdytojas ir kada institucija laikoma asignavimų valdytoju. Atitinkami Biudžeto sandaros įstatymo straipsniai papildyti asignavimų valdytojų ir pavaldžių institucijų, kurios naudoja biudžeto lėšas, vadovų pareigomis, teisėmis ir atsakomybe.
Atsižvelgiant į Valstybės kontrolės ir Audito komiteto siūlymus, Vyriausybės pateiktame projekte buvo siūloma nustatyti, kad asignavimų išlaidoms ekonomija, jeigu nėra įsiskolinimų, gali būti naudojama ne šiaip turtui įsigyti, kaip dabar numato įstatymas, o tik investicijų projektams papildomai finansuoti ir tik tuo atveju, jeigu tas konkretus investicijų projektas yra suplanuotas atitinkamų metų valstybės investicijų programoje. Tai, pasak finansų ministrės Ingridos Šimonytės, leistų efektyviau panaudoti asignavimus bei leistų išvengti nebūtinų pirkinių metų pabaigoje, kai dabar yra bandoma visomis jėgomis įsisavinti išlaidų ekonomiją. Tačiau, priėmus Seimo narių pataisą, ekonomija, jeigu nėra įsiskolinimų, galės būti naudojama ir turtui įsigyti.
Įstatymu keičiama tvarka dėl nepanaudotų uždirbtų lėšų perkėlimo į kitus biudžetinius metus: tos biudžeto pajamos, kurios turi būti naudojamos konkrečiam tikslui, nurodytam įstatyme, perkeliamos į kitus metus neribojant, kitos nepanaudotos biudžetinių įstaigų pajamų įmokos galės būti perkeliamos į kitus metus, tačiau ne didesnė suma negu 1/4 metinių pajamų. Kaip teigė finansų ministrė pristatydama pataisas Seime, perkeltų likučių naudojimas kitais biudžetiniais metais virš patvirtinto biudžeto gali kelti grėsmę deficitui, nes tai yra viršplaninis deficitas, taip pat keltų grėsmę iždo valdymui, kadangi institucija bet kada gali pareikalauti šių lėšų, kurios turi būti atskirai laikomos ižde tam, kad būtų patenkintas institucijos reikalavimas.
Taip pat, siekiant užtikrinti skaidresnį ir tikslesnį valstybės biudžeto lėšų planavimą, atsisakoma nuostatos, kad Europos Sąjungos finansinės paramos nepanaudotos lėšos yra perkeliamos į kitus metus. Finansų ministrės teigimu, šios lėšos turėtų būti iš naujo perplanuotos.
2011 m. tvarka nėra keičiama. Valstybės ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių įstatyme visi nepanaudoti iki šiol likučiai yra perkeliami. Ši nauja tvarka įsigalios nuo 2012 metų.
Taip pat griežtai reglamentuota Vyriausybės rezervo lėšų skyrimo ir atsiskaitymo už šių lėšų panaudojimą tvarka, konkrečiai nurodant sritis, kurioms gali būti panaudojamos Vyriausybės rezervo lėšos, o Vyriausybė sureguliuotų lėšų skyrimo ir panaudojimo tvarką.
Atsižvelgiant į Valstybės kontrolės ir Audito komiteto siūlymus dėl darbo užmokesčio asignavimų planavimo mokslo ir studijų institucijoms yra siūloma patikslinti Biudžeto sandaros įstatymą, numatant, kad biudžete planuojamas darbo užmokestis valstybinėms mokslinių tyrimų įstaigoms, tai yra institutams.
Taip pat nustatoma, kad Administracinių teisės pažeidimų kodekse nustatytos baudos yra įskaitomos į tą biudžetą, iš kurio yra išlaikoma institucija, kuri skyrė Administracinių teisės pažeidimų kodekse numatytą baudą.