Po ilgų vaidų ir įvairių procedūrinių triukų premjerui konservatoriui-krikdemui Andriui Kubiliui pavyko išsireikalauti, kad balsavimas dėl pensijų didinimo būtų atidėtas iki kitos savaitės posėdžio.
Nors opozicija visaip bandė pasiekti, kad dėl įstatymo priėmimo būtų balsuojama ketvirtadienį, Vyriausybės vadovas išsitraukė statutinį ginklą pareikalavo pertraukos iki kitos dienos posėdžio – antradienio.
Ministras pirmininkas rėmėsi Statuto 158 straipsniu, kuris numato, kad:“ Jeigu įstatymo projekto priėmimo metu, balsuojant dėl mokesčių įstatymo projekto straipsnių arba kitų įstatymų straipsnių, kurie reglamentuoja mokesčius arba dėl kurių gali labai pasikeisti valstybės pajamos, Vyriausybės narys, Vyriausybės įgaliotas asmuo pareikalauja, daroma įstatymo priėmimo pertrauka iki artimiausios Seimo posėdžių dienos.“
Įstatymo projekto iniciatorė Loreta Graužinienė piktinosi, kad valdantieji manipuliuoja procedūromis. Socdemas Algimantas Salamakinas pareiškė, kad pertraukos valdantieji reikalauja, nes tempia laiką – tikisi, kad kitame posėdyje dalyvaus daugiau jų atstovų.
Privatizavimo lėšos - vienkartinės
Premjeras A.Kubilius aiškino, kad iki antradienio bus gauta Vyriausybės ir Seimo Biudžeto ir finansų komiteto išvada, apsvarstytas vieno iš pensijų pakėlimo iniciatorių – Krikščionių partijos frakcijos seniūno Vidmanto Žiemelio paskutinę akimirką – trečiadienį įregistruoti siūlymai, iš kur paimti reikiamus papildomus finansus. V.Žiemelis siūlo pinigų gauti iš privatizavimo.
Po posėdžio A.Kubilius žurnalistams sakė, kad toks siūlymas yra trumpalaikio veikimo, neužtikrinantis ilgalaikio finansavimo: „Visos tokios lėšos patenka į Privatizavimo fondą, o ne į „Sodros“ biudžetą.
Kitaip sakant – tai nereguliarios pajamos, o pensijas reikia mokėti reguliariai, ne tik 2011 m., bet ir 2012 m. Būtų gerai, kad ponas Žiemelis, siūlydamas padidinti pensijas, siūlytų reguliarias pajamas. Pavyzdžiui, padidinti mokesčius, bet tokio siūlymo mes nesulaukiame.“
A.Kubilius prikaišiojo, kad opozicija įsikalinusi destruktyvaus populizmo rėmuose: „Populizmas tiesiog karaliauja: Seimo paleidimas, Seimo sumažinimas, siūlymai taip sau iš oro surasti 600 mln. Lt.“
Finansų ministrės Ingridos Šimonytės grasinimų, kad jei Seimas priimtų įstatymą, kuris pakeltų pensijas, ji atsistatydintų, premjeras neskuba kartoti visos Vyriausybės vardu. Jis sako tikįs, kad tokio ėjimo neprireiks: „Kol kas nesvarstau, kas bus tada, jei Seimas elgsis nekonstituciškai.“
EPK išvada nepadėjo
Šis pensijų pakėlimo klausimas trikdė ketvirtadienio Seimo darbą nuo pat ryto. Seimo seniūnų sueiga sprendimą dėl pensijų klausimo įtraukimo į darbotvarkę permetė visam Seimui. Buvo surinkti 47 parašai, reikalaujantys įtraukti klausimą į darbotvarkę, tačiau taip pat išvakarėse atsirado ir premjero Andriaus Kubiliaus kreipimasis į EPK dėl opozicijos parengto siūlymo. Atkreiptas dėmesys, kad gali būti pažeistos Konstitucijos ir Seimo statuto nuostatos, nes rengėjai nepateikia siūlymo, iš kur paimti apie 600 mln. Lt, reikalingų įstatymo įvykdymui.
Opozicija per vargus – pro valdančiųjų renčiamas procedūrines barikadas sugebėjo prastumti į Seimo darbotvarkę, tačiau po kurio laiko besivaidijantis parlamentas vėl suklupo prieš Seimo statutą.
Sprendžiant šį klausimą buvo pareikalauta EPK išvados, ar įstatymo rengėjai nepažeidžia procedūrų, nes projekte nenurodo, iš kur trauks 600 mln. Lt pensijų didinimui. EPK nutarė, kad procedūros nepažeistos, tačiau Seimas nesugebėjo nubalsuoti dėl išvados. Du kartus parlamentarų balsai už ir prieš pasiskirstė po lygiai, o tokiu atveju Statutas numato valandos pertrauką. Po valandos Seimas jau sugebėjo nubalsuoti – 65 pritarė etikos sargų išvadai, 39 – ne, o 23 susilaikė.
Tačiau toliau klausimo spręsti neleido Seimo pirmininkė Irena Degutienė, pareiškusi, kad A.Kubiliaus prašymas padaryti pertrauką yra teisėtas. Dar ilgai neslopo emocijos Seime, parlamentarai replikavo, kad premjero reikalavimas abejotinas. Tačiau I.Degutienė buvo neperkalbama: „Ta gražia gaida ir pabaigsime rytinį posėdį.“
Sunkiai skynėsi kelią į darbotvarkę
Dar ryte, svarstant, ar klausimą apskritai įtraukti į darbotvarkę, konservatorius-krikdemas Saulius Pečeliūnas palaikė premjerą ir kvietė nedaryti “statutinio jovalo”, o laikytis senų papročių ir sulaukti EPK atsakymo.
Įstatymo projekto rengėja – „darbietė“ L. Graužinienė atkreipė dėmesį, kad Seimo teisininkai nepadarė pastabų, tad nėra ko kibti prie procedūrų ir formalumų. „Jei nenorit atiduoti pensininkams po 10-20 Lt, taip ir sakykit”, - ji taip pat prikaišiojo, kad pati Vyriausybė leidžia sau pareikšti, kad ištrauks milijardą iš šešėlio, tačiau nenurodo priemonių.
„Pirmą kartą matau, kad premjeras būtų taip išsigandęs pensininkų“, - „darbietis“ Kęstutis Daukšys irgi gėdino premjerą, kad šis griebiasi gudrybių – formalumų.
Socdemas Vytenis Andriukaitis pastebėjo, kad projektas nereikalauja jokių papildomų lėšų, apie lėšas bus kalbama tvirtinant biudžetą. Jis prikaišiojo, kad pats premjeras ir Vyriausybė nori paminti Konstituciją, nes pensijų sumažinimas dėl krizės galimas tik vieniems metams.
Tuo tarpu konservatorius-krikdemas R.Dagys vėlgi tikino, kad Konstitucinis Teismas išaiškino, jog įstatymo reikalaujančio papildomų lėšų priėmimas be finansavimo šaltinio nurodymo, yra Konstitucijos pažeidimas.
Už klausimo įtraukimą į darbotvarkę balsavo 69, 33 pasipriešino ir 27 susilaikė. Tačiau, kaip parodė vėlesni žingsniai, priartėti prie klausimo priėmimo nepavyko.
Socialinės apsaugos ir darbo ministro Donato Jankausko teigimu, jei pensijos ir kitos socialinės išmokos būtų padidintos iki 2009 m. lygio jau nuo 2011 metų, kaip siūloma Seime, tektų didinti socialinio draudimo įmokas daugiau kaip 2 proc., mažinti socialinio draudimo išmokas ir kitą valstybės socialinę paramą bei jos apimtis arba visiems Lietuvos gyventojams užkrauti naują skolos naštą.
Prasidėjus sunkmečiui, ženkliai kritus mokestinėms pajamoms, nuo 2009 metų pensijos buvo sumažintos vidutiniškai 5 proc., tačiau šiandien jos yra didesnės, nei 2008 metų pradžioje. 2007 – 2008 metais vidutinė senatvės pensija Lietuvoje vidutiniškai buvo padidinta 55 proc. (2008 m. – 29, 1 proc., 2007 – 25,4 proc.).
Nuo kitų metų sausio 1 d. pensijų padidinimas iki 2009 metų lygio pareikalautų daugiau kaip 500 mln. litų papildomų valstybės ir „Sodros“ biudžetų lėšų. Todėl jei Seimas šį siūlymą priimtų, neišvengiamai turėtų būti priimami kiti sprendimai, kad būtų galima finansuoti pensijų padidinimą.
Pirmasis variantas, siekiant finansuoti padidintas pensijas, tektų daugiau kaip 2 proc. didinti socialinio draudimo įmokas, kurias darbuotojai ir darbdaviai moka į „Sodros“ biudžetą. Tačiau šiuo metu esančios socialinio draudimo įmokos yra vienos didžiausių Europos Sąjungoje ir dažnai vertinamas kaip konkurencingumą mažinantis veiksnys. „Sodros“ įmokų didinimas yra pagrindinis sprendimas, galintis užtikrinti ilgalaikį finansavimą padidinus pensijas.
Tokiu atveju, pavyzdžiui, dirbant pagal darbo sutartis, tektų mokėti ne 40 proc., o 42 proc. socialinio draudimo įmokų.
„Mes to negalime sau leisti, nes toks sprendimas ne tik apkrautų žmones ir verslą dar didesniais mokesčiais, bet gali didėti ir nedarbas“, - sakė ministras D. Jankauskas.
Antrasis variantas, jei būtų priimtas sprendimas padidinti pensijas iki 2009 lygio, kitais metais „Sodra“ turėtų pasiskolinti ne 2,5 mlrd. litų, o 3 mlrd. litų ir už palūkanas papildomai mokėti dar mažiausiai 30 mln. litų. Be to, ši suma gali išaugti, nes yra didelė rizika, kad „Sodros“ skolinimasis brangs. Tokio dydžio paskola ir palūkanos visiškai išbalansuotų „Sodros“ biudžetą, kadangi 2011 metais biudžeto išlaidos išaugtų daugiau kaip 6 proc., lyginant su 2010 m., ir pajamų augimą viršytų beveik 2 proc.
„Apmaudu, kad kai kurie Seimo nariai teikdami siūlymus racionaliai neįvertina esamos finansinės situacijos, nepasiūlo finansinių šaltinių jiems įgyvendinti, o pasiduoda populizmui. Su „Sodros“ finansais reikia elgtis atsakingai, negalima taip paprastai imti ir skolintis, nes yra didelė rizika, kad priimant neatsakingus sprendimus mums tiesiog nustos skolinti. Tai reikštų, kad visų pensijų išmokėjimui laiku ar visa apimtimi iškiltų didelė grėsmė. Iš ko mokėsime pensijas, jei nuo 2012 m. skolintos lėšos „Sodros“ biudžete viršys gaunamas pajamas?“, - teigė ministras D. Jankauskas.
Jo teigimu, jei dėl paskolų kreiptumėmės į tarptautines finansines institucijas, kaip padarė Latvija, Graikija, Airija ir dar kelios valstybės, tikėtina, kad būtų nustatytos griežtos žaidimo taisyklės. Galbūt tektų vėl mažinti pensijas ir kitas socialines išmokas, sparčiau ilginti pensinį amžių, nuvertinti valiutą. Negalime taip elgtis su žmonėmis, jie turi jaustis finansiškai saugūs, turi būti užtikrinti dėl rytojaus, kad galėtų planuoti savo finansus.
Ar tokio siūlymo autoriai siekia trečiojo varianto - mažinti socialines išmokas ir kitą valstybės paramą socialiai pažeidžiamiausiems? Įvertinus tai, kad 40 proc. visų valstybės išlaidų tenka socialinės apsaugos sričiai, dar viena galimybė reikiamoms lėšoms surasti, būtų mažinti socialinio draudimo išmokas, socialinę piniginę paramą ir kitas valstybės garantijas, pavyzdžiui, socialinę paramą nepasiturinčioms šeimoms, o kai kurių išvis atsisakyti, siaurinti paramos gavėjų skaičių.
