Valstybės ir savivaldybės įstaigų darbuotojams, kurie atleisti iš darbo ne dėl savo kaltės ir patys susirado kitą darbą valstybės struktūroje, ketinama nemokėti išeitinių išmokų.
Tokia Vyriausybės pasiūlyta Valstybės tarnybos įstatymo pataisa svarstoma Seime. Ji realiai paliestų visą biudžetinį sektorių – mokyklas, darželius, medicinos įstaigas, nestatutinius ugniagesius gelbėtojus ir daugelį kitų.
Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas Rimantas Dagys sako, kad „jeigu darbuotojas nebedirbs šitoje sistemoje, jam bus išmokamos visos išmokos. Bet jeigu jis toj pačioje sistemoje – plačiąja prasme valstybinėje sistemoje – ras arba jam bus pasiūlytas kitas darbas, tai logiška, kad valstybė turi taupyt savo pinigus“.
„Baus” du kartus
Lietuvos profsąjungos piktinasi, kad biudžetas vėl taupomas paprastų žmonių sąskaita, o naujovė pažeistų ne tik teisėtus darbuotojų lūkesčius, bet LR Konstituciją ir Europos socialinė chartiją.
Kol kas toks Valstybės tarnybos įstatymas galioja tik valstybės tarnautojams, o jį pataisius, išeitinių išmokų nebegaus ir po įstaigų reorganizavimo darbą vėl toje pačioje sistemoje susiradę medikai, pedagogai ir net ugniagesiai ar kiemsargiai. Pavyzdžiui, jei mokykla nuspręstų atleisti 20 metų dirbantį sargą, o po mėnesio šis pats susirastų darbą kitoje biudžetinėje įstaigoje, jam išeitinė išmoka būtų išmokėta ne už 6 mėnesius, kaip priklauso, o tik už vieną, tai yra už tą laiką, kai jis nedirbo. Tačiau jei jis įsidarbintų privačioje įmonėje, išeitinę išmoką gautų.
O medikai ir pedagogai praktiškai negali rinktis kokioje įstaigoje įsidarbinti – privačioje ar valstybinėje.
Tad, jei Seimas galutinai priimtų Vyriausybės siūlymą, šiuos žmones valstybė nubaustų du kartus – po eilinės įstaigų reformos dalis žmonių atsidurtų gatvėje ir, patys susiradę darbą kitoje biudžetinėje įstaigoje, nebegautų išeitinės kompensacijos.
Dvigubi standartai
Pasak profsąjungų, naikinant etatus žmonės patiria stresą, už kurį esą reikia kompensuoti. Be to, profsąjungos įžvelgia nelygybės principą, atsirasiantį tarp dirbančiųjų biudžetiniame ir privačiame sektoriuose.
„Kalbant apie privatų sektorių Darbo kodeksas numato darbuotojams išmokas, jeigu jie yra atleidžiami darbdavio valia. Jiems numatomos išmokos nuo 1 iki 6 mėnesių algos dydžio. Ir nepriklausomai, ar jie įsidarbins kitoj įmonėj, ar biudžetiniame sektoriuje, darbdavys privalo tas išmokas jiems išmokėti. O valstybės sektoriuje jų atsisakoma, jeigu darbuotojai įsidarbina kitoj biudžetinėj įmonėje ar įstaigoj“, – sako Profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkas Artūras Černiauskas.
Valstybės tarnybos įstatymą Seimas koreguoti ketina jau šį mėnesį.
