Teisingumo ministras Remigijus Šimašius siūlo paskatinti didelių ir ilgalaikių paramos projektų įgyvendinimą neapmokestinant iš investuotų paramos lėšų gaunamo pelno. Taip pat siūloma nustatyti tokių projektų įgyvendinimo taisykles, kurios užtikrins, jog pinigus labdarai skiriantys žmonės galės būti ramūs, kad jų parama bus panaudota efektyviai.
Šiuo metu labdaros ir paramos fondai, gavę didelę paramos sumą praktiškai turi tik du pasirinkimus – arba gautus pinigus iš karto panaudoti, arba padėti didelį indėlį banke. Teisingumo ministras siūlo sudaryti sąlygas paramos fondams šiuos pinigus investuoti, o iš gauto pelno įgyvendinti daug visuomenei naudingų darbų.
„Lietuvoje ar su Lietuva susijusių turtingų žmonių yra nemažai. Jie galbūt neretai būtų linkę didelėmis sumomis paremti svarbius visuomeninius projektus dovanojant ar paliekant jas testamentu. Tačiau šiandien didelėmis sumomis aukojama gana vangiai, nes nėra nei infrastruktūros, nei teisinio reglamentavimo, kuris užtikrintų, kad pinigai bus panaudoti efektyviai ir saugiai. Nobelio fondas Lietuvoje iki šiol negalėjo atsirasti ne tik dėl to, kad neturime savo Nobelio, bet ir dėl daugybės teisinių apribojimų Labdaros ir paramos fondams bei labdarai. Gėriui turi būti sudarytos kuo geriausios sąlygos, ir pateikiamas projektas yra rimtas žingsnis į priekį“, - sako R. Šimašius.
Įstatymų pakeitimais įtvirtinama, kad investuoti paramai gautus pinigus labdaros organizacijos galės tuomet, kai valdys ne mažesnę nei 250 tūkst. litų sumą. Fondams galės būti aukojamos ne tik piniginės lėšos, tačiau perduodamas valdyti ir nekilnojamasis turtas.
Skatinant investuoti, siūloma nustatyti, kad iš investuotų paramos lėšų gautas pelnas nebus apmokestintas, tačiau galės būti naudojamas išimtinai tik visuomenei naudingiems projektams įgyvendinti, ir tik penki procentai per metus gautos investicinės grąžos galės būti skirta paramos administravimo išlaidoms padengti.
Ministro teigimu, tinkamas galimybes investuoti numatantys įstatymų pakeitimai užtikrins, kad nevyriausybinės organizacijos su finansais ir kitu turtu tvarkytis efektyviai ir atsakingai.
Investuoti paaukotus pinigus paramos fondai turės patikėti tik profesionalams – specialiai sudarytiems investiciniams komitetams iš finansų, ekonomikos, teisės bei turto valdymo specialistų. Visi labdaros ir paramos fondai bus įpareigoti viešai skelbti kur žmonių ar verslo paaukotos lėšos yra investuojamos, kaip valdomas aukotojų perduotas nekilnojamasis turtas ir kokiems projektams įgyvendinti naudojamas iš valdymo gautas pelnas. Įstatymų pakeitimai taip pat numato griežtas procedūras, kurių bus privaloma laikytis tais atvejais, kai valdomo ir investuojamo turto vertė mažės arba kai labdaros ir paramos fondas bus pertvarkomas ar likviduojamas.
Įstatymų projektus parengė teisingumo ministro R. Šimašiaus įsakymu sudaryta darbo grupė po to, kai į Teisingumo ministeriją 2009 m. liepą su teisėkūros iniciatyva kreipėsi Žmogaus teisių stebėjimo instituto, Pilietinės atsakomybės fondo, NVO Teisės instituto ir UAB „Integrity“ vadovų iniciatyvinė grupė.
Vyriausybė jau palaimino parengtus
Labdaros ir paramos fondų įstatymo ir
Labdaros ir paramos įstatymo pakeitimus, sudarančius galimybę šiems juridiniams asmenims valdyti neliečiamąjį kapitalą, skirtą ilgalaikių labdaros projektų įgyvendinimui. Jiems dar turi pritarti ir Seimas.
