„Augs atlyginimai ir infliacija, vidutinės infliacijos prognozė absoliučiai sutampa su vidutinio darbo užmokesčio augimo – 3,5 proc. Vienas kitą šitą veiksniai kompensuoja ir gyvenimo gerėjimą žmonės nelabai pajus“, - po makroekonomikos apžvalgos žurnalistams sakė SEB prezidento patarėjas Gitanas Nausėda.

Jis pastebi, kad Lietuvos politikai vis aptakiau kalba apie euro įvedimo datą Lietuvoje ir tai veikiausiai reikia sieti su infliacijos rodikliu, kurį gali būti dar sunkiau kontroliuoti nei biudžeto deficitą.

„Mums tikrai reikia būti pasiruošusiems, kad 2014 m. euro neįvesim, bet per Lietuvos banko naujojo vadovo Vito Vasiliausko kadenciją iki 2016 m. įvesim“, - pristatydamas makroekonomikos apžvalgą sakė G. Nausėda.

Anot jo, nuo 2006 m., kada Lietuvai nepavyko įvykdyti Mastrichto kriterijų ir prisijungti prie euro zonos, Lietuva nevykdo reikalavimų infliacijai. Viena iš to priežasčių – brangstantys maisto produktai, kurie Lietuvos vartotojo krepšelyje sudaro apie ketvirtadalį, kuomet stabiliausių euro zonos šalių ( pagal kurias skaičiuojamas Mastrichto kriterijus) – apie 15 proc. G. Nausėdos teigimu, tai tik įrodo, kad Lietuvai suvaldyti infliaciją gali būti dar sunkiau nei biudžeto deficitą.

SEB bankas prognozuoja, kad Lietuvos ekonomika šiemet augs apie 4 proc., vidutinė metinė infliacija sieks apie 3,5 proc. , nedarbas – 15 proc., o vidutinė paskolų litais norma metų pabaigoje sieks apie 6,75 proc.

Delfi.lt