Šiuo metu jos yra 1170 Lt. Nuo šio dydžio priklauso didžiausia ir mažiausia motinystės (tėvystės) pašalpa, maksimali ligos pašalpa darbuotojui susirgus, nelaimingų atsitikimų darbe pašalpų išmokų riba.

• Kitų metų birželį išmokėti likusias nepriemokas 1995–2002 m. dirbusiems ir draudžiamųjų pajamų turėjusiems pensininkams.

1995–2002 metais dirbę pensininkai sulauks už tą laikotarpį invalidumo ir senatvės pensijų likusių nepriemokų. Jas gaus 88,3 tūkst. žmonių, tam numatoma skirti 263 mln. Lt.

Daliai dirbusių pensininkų šios nepriemokos buvo išmokėtos ankstesniais metais, todėl birželį bus galutinai baigtos mokėti nepriemokos minėtu laikotarpiu dirbusiems likusiems pensininkams.

• Nuolat palikti galioti sumažintas bedarbių pašalpas, kad jos sudarytų ne daugiau 45 proc. draudžiamųjų pajamų.

Tai leis sutaupyti daugiau nei 103 mln. Lt per metus.

Šiuo metu didžiausia galima bedarbio pašalpa yra 650 Lt o iki 2010 m. ji buvo 1041,6 Lt. Kadangi kitąmet kiek augs draudžiamosios pajamos, didžiausia bedarbio pašalpa bus maždaug 20 Lt didesnė – 669 Lt per mėnesį.

• Nekeisti ir palikti sumažintus nuo 5,5 proc. iki 2 proc. pervedimus į privačius pensijų fondus.
• Visus kitus sumažinimus palikti nekeistus: tame tarpe našlių ir valstybinės pensijos, slaugos išmokos nebus atstatomos.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija buvo siūliusi keisti ir senatvės pensijų skaičiavimo formulę, į kurią nebebūtų įtraukiamos sovietmečio pensijos, tačiau po prezidentės kritikos Vyriausybė persigalvojo ir nusprendė likti prie dabartinės tvarkos.

„Sodros“ biudžete daugiausia išlaidų numatoma skirti valstybinio socialinio draudimo pensijoms (58,7 proc.), ligos, motinystės, tėvystės, motinystės (tėvystės) ir profesinės reabilitacijos socialinio draudimo pašalpoms išmokėti – 10,2 proc.

Kitų metų „Sodros“ biudžeto projektas sudarytas atsižvelgiant į šių metų rugsėjį Finansų ministerijos pateiktas šalies ekonominių rodiklių, tokių kaip sąlyginis darbuotojų skaičius, šalies vidutinis darbo užmokestis ir jo augimas, projekcijas.