”2050 m. daugeliu aspektų atsinaujinęs Kinijos ir Indijos dominavimas, su ženkliai didesniais jų gyventojų skaičiais, yra istorinis sugrįžimas į laikotarpį prieš pramoninę revoliuciją, 18-ojo amžiaus pabaigoje, 19-ojo pradžioje, kuomet pasaulinės ekonomikos centras persikėlė iš Azijos į Vakarų Europą ir JAV,  ir šis laikinas galios persikėlimas dabar juda priešinga linkme.

Toks besikeičiantis pasaulis suteikia išsivysčiusių valstybių, įskaitant ir Jungtinę Karalystę, verslininkams tiek naujų iššūkių, tiek galimybių. Iš vienos pusės, konkurencija tarp tarptautinių bendrovių veikiančių besivystančiose šalyse bėgant laikui nuolat didės, taip keldama gamybos vertę ir stipriai plėsis tokiose sferose kaip bankininkystė, kur pasaulinis finansinis nuosmukis labiau paveikė vakarų šalis, nei rytų.

Tuo pačiu metu, staigus pagrindinių besivystančių valstybių vartotojų rinkų bei viduriniosios klasės augimas, suteiks vakarų šalių bendrovėms naujų galimybių įsisteigti šiose rinkose. Tai aktualu  Jungtinei Karalystei, kuri šiuo metu eksportuoja tik 7% savo produkcijos į BRIC (Brazilija, Rusija, Indija, Kinija) valstybes (įskaitant ir Hong Kongą, kaip Kinijos dalį), tai yra maždaug tiek pat, kiek ji šiuo metu eksportuoja į Airiją, ir gerokai mažiau, lyginant su 10% Vokietijos eksporto į BRIC valstybes. Jei Jungtinė Karalystė nenori būti pasyviąja istorijos veikėja per ateinančius 40 metų, ji turėtų išrasti naujų būdų, kurie padėtų jai daug giliau įsiskverbti į šiuo metu stipriai besivystančias pasaulio ekonomikas.“

Pastabos

1. Siekiant palyginti ekonomikų augimą laike, reikia BVP apskaičiuotą vietine valiuta perskaičiuoti į bendrą  valiutą, kuri pagal bendrą susitarimą šiuose paskaičiavimuose yra JAV doleris. Vienas iš perskaičiavimo būdų yra pasitelkti rinkos valiutų kursus, tačiau jie gali būti gana nepastovūs, ir be to, jie gali sumenkinti besivystančių valstybių prekių bei paslaugų kiekį, nes šių valstybių kainų lygiai yra ženkliai žemesni nei šiuo metu išsivysčiusių valstybių, dėl gerokai mažesnių atlyginimų (pvz. paprastai už plaukų kirpimą reikėtų mokėti gerokai mažiau Pekine, nei už tokią pačią paslaugą Londone ar Niujorke). Būtent dėl šios priežasties, tokiuose tarptautiniuose palyginimuose ekonomistai dažnai yra linkę naudoti perkamosios galios paritetą, ypač vertindami santykinius gyvenimo standartus, arba prognozuodami ateities rodiklius, tokius kaip energijos suvartojimas ar anglies dioksido išmetimas. Perkamosios galios paritetai yra tarsi valiutos kursai, kurie suvienodina kiekvienos šalies tipinio prekių ar paslaugų krepšelio kainą, kaip mūsų paskaičiavimuose baziniams 2009 metams naudojami Pasaulio Banko paskaičiavimai paremti jų 2005 m. tarptautiniu kainų palyginimo tyrimu, atliktu kartu su Tarptautiniu valiutos fondu, Jungtinėmis Tautomis, Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija ir Eurostatu. Vėlesniais laikotarpiais, mūsų manymu, realus perkamosios galios paritetas išliks pastovus (t.y. pritaikius santykinius infliacijos lygius kiekvienoje valstybėje).

2. BVP pagal perkamosios galios paritetą suteikia tikslesnį kiekvienoje valstybėje pagaminto prekių ar paslaugų kiekio (tenkančią vienam gyventojui) ir santykinių gyvenimo lygių įvertinimą. Tuo tarpu BVP pagal rinkos valiutų kursus, išlieka aktualus daugeliui įmonių, kurios koncentruojasi ties tipine skirtingų rinkų verte, tačiau prognozuojant ateitį yra svarbu, kaip buvo padaryta šiame tyrime, neatmesti fakto, kad besivystančių valstybių realūs rinkų valiutų kursai, kurių produktyvumo augimo tempas yra santykinai aukštas, laikui bėgant turi tendenciją didėti (dėl nominalaus valiutos kurso augimo ir/arba santykinai aukštos  infliacijos).  Tai reiškia, kad ateityje rinkos valiutų kursai gali susitapatinti su perkamosios galios paritetu, tačiau, panašu, kad šis procesas bus labai lėtas ir remiantis mūsų tyrimo rezultatais neįvyks iki 2050 metų.