Nuo 2012 metų pašalpų mokėjimą ketinama perduoti savivaldybėms: jos spręs kam paramą padidinti, kam sumažinti, o kas privalės už skirtą pašalpą atidirbti.
Toks socialinės paramos sistemos pertvarkos bandomasis modelis būtų vykdomas tik keliose, eksperimentuoti sutikusiose savivaldybėse.
Jei Piniginės socialinės paramos nepasiturinčioms šeimoms ir vieniems gyvenantiems asmenims įstatymo pakeitimo projektui pritartų Vyriausybė ir Seimas, tai, skiriant socialines pašalpas, daugiau galių būtų suteikta vietos valdžiai, bendruomenėms, įtraukiant ir seniūnaitijas. Piniginės socialinės paramos teikimas savivaldybėms būtų priskirtas kaip savarankiška funkcija.
Šiuo metu socialinių išmokų gyventojams mokėjimą laiku ir pagal poreikį garantuoja valstybės institucijos.
Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams sistemos pertvarkos projekte numatyta nemažai pakeitimų.
Išgryninta sistema ugdys pilietiškumą
Pavyzdžiui
, siūloma įteisinti masto ekonomijos principą: skiriant socialinę paramą, bus atsižvelgiama į šeimos narių skaičių. Vienam gyvenančiam asmeniui socialinė pašalpa būtų kiek didesnė nei dabar, o kiekvienam kitam šeimos nariui ji būtų diferencijuojama. Atitinkamai siūloma koreguoti ir kompensacijas už komunalines paslaugas.
Siekiant pažaboti piktnaudžiavimą ir ilgamečius pašalpų gavėjus priversti dirbti, projekte numatytos paskatos ieškotis darbo. Įsidarbinus ilgalaikiam bedarbiui siūloma papildomai skirti socialinę pašalpą. Tačiau norima mažinti pašalpos dydį nedirbantiems darbingo amžiaus asmenims ir jų šeimoms, kurie ilgą laiką gauna pašalpą.
Jei įstatymo projektui bus pritarta, norint gauti socialinę paramą, nebus taikomas reikalavimas registruotis darbo biržoje ne trumpiau kaip 6 mėnesius iš eilės, o kompensacijų už komunalines paslaugas galės prašyti ir būstą nuomojantys gyventojai. Dabar mažas pajamas gaunantys nuomininkai tokių lengvatų neturi.
Piktnaudžiautojams, kurie pateiks neteisingus duomenis apie šeimos sudėtį ar paramai gauti reikalingą informaciją, socialinė parama galės būti nutraukta. O juos išaiškinti turėtų padėti mokesčių inspektoriai, Valstybinė darbo inspekcija ar kitos institucijos. Paramos gavėjai pašalpų gali netekti ir paaiškėjus, kad jie gauna nelegalias pajamas.
Pasiryžę eksperimentui rizikuoja
Išbandyti naujoves imtųsi Radviliškio, Panevėžio rajonų savivaldybės, kurių atstovai teigia, kad jau seniai būtina sugriežtinti pašalpų skyrimo tvarką, nes, esą, yra susiformavęs sluoksnis žmonių, kurie priprato prie pašalpų ir prarado paskatą dirbti.
Tačiau kitos savivaldos baiminasi, kad su kiekvienu mėnesiu daugėjant socialinės paramos prašančių žmonių, gali kilti grėsmė, kad jos pristigs pašalpoms skirtų lėšų. Tuomet tik turtingiau ir be skolų gyvenančios savivaldybės išvengs žmonių nepasitenkinimo.
Mat, bandyme dalyvausiančioms savivaldybėms būtų skirta nustatyta pinigų suma metams pašalpoms ir kompensacijoms už komunalines paslaugas. Jei paaiškėtų, kad socialinei paramai prireiks daugiau lėšų, jų tektų ieškoti savo biudžete. O jei liktų, sutaupytų lėšų nereikėtų kaip dabar grąžinti į valstybės biudžetą, jas savivaldybės panaudotų savo nuožiūra.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, šiemet socialinėms išmokoms ir kompensacijoms jau atseikėta 820,7 mln. Lt, pernai tam skirta 692 mln. Lt.