Seimas priėmė Atliekų tvarkymo įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą, kuriuo į Lietuvos teisės aktus perkeliamos Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl atliekų, jų deginimo, dėl atliekų sąvartynų nuostatų.
Šiuo projektu yra įtvirtinamos naujos sąvokos susijusios su atliekomis ir jų tvarkymu, nustatytos šalutinių produktų sąvokos, atliekų prevencijos ir tvarkymo srityje taikomas prioritetų eiliškumas, specialūs reikalavimai alyvų, pavojingų atliekų ir biologiškai skaidžių buitinių atliekų tvarkymui. Įstatyme įtvirtinamas Paslaugų direktyvos reikalavimas atliekų tvarkymo specialistų kompetencijai, pripažįstant kitų ES valstybių narių išduotus dokumentus, suteikiančius teisę vykdyti atliekų tvarkymo veiklą.
Teisės aktu taip pat nustatyta, kokiems atliekų srautams šis įstatymas netaikomas, numatyta, kad pavojingas atliekas surenkančios, vežančios, laikančios, šalinančios ar naudojančios įmonės turės apdrausti savo civilinę atsakomybę už žalą, kuri vykdant tokią veiklą gali būti padaryta.
Įstatyme taip pat įtvirtinta nuostata, kad atliekų turėtojai privalės rūšiuoti atliekas jų susidarymo vietoje. Jas išrūšiavus privalės atlikti rūšiuojamąjį atliekų surinkimą.
Įstatyme numatyta, kad teršėjas – tai gamintojas, o kaupėjas – komunalinių atliekų turėtojai, t.y. fiziniai asmenys, kurie turėtų apmokėti atliekų tvarkytojo paslaugas pagal dvišalę sutartį pasirinktinai: už faktinį atliekų kiekį, pagal gyvenamojo būsto plotą, arba pagal registruotų gyventojų skaičių.
„Įmonėms tai pirmasis signalas labai atidžiai galvoti, kokias medžiagas jos naudoja savo produktų gamyboje, kad tos medžiagos turi būti kuo draugiškesnės aplinkai. Jei jūs naudosite sunkiai perdirbamas arba neperdirbamas medžiagas, jūs mokėsite didelius mokesčius“, – teigė Seimo Aplinkos apsaugos komiteto narys Andrius Burba.
Lietuva – tarp labiausiai atsiliekančių ES šalių, tvarkant atliekas. Maždaug 90 proc. gyventojų išmetamų šiukšlių laidojama sąvartynuose, mažiau nei dešimtadalis jų rūšiuojama ir perdirbama.
Aplinkos ministerijos duomenimis, dabar atliekas rūšiuoja vos dešimtadalis gyventojų. Siekiama, kad iki 2013-ųjų į sąvartynus patektų tik pusė nerūšiuotų atliekų, kitos būtų perdirbamos ar jas deginant gaminama energija.
Nors priimtos pataisos esminių Lietuvos atliekų tvarkymo problemų ir neišsprendžia, jas skubintasi priimti, nes už direktyvos nevykdymą Lietuvai gresia ES baudos. Atliekų tvarkymo klausimą Seimas svarstys gegužės mėnesio pabaigoje.
