Tokios sutartys sudaromos tuomet, kai asmuo nori nusipirkti teisę naudotis gyvenamosiomis patalpomis daugiau nei 1 metams, tam tikru laiku, daugiau negu vienam apsilankymui (pvz., atvykti į konkrečioje Portugalijos poilsiavietėje esančius apartamentus, 2 savaitėms, gegužės mėnesį, 4 metus iš eilės), taip pat norint įsigyti teisę gauti nuolaidų ar turėti kitų palankių su gyvenamosiomis patalpomis susijusių sąlygų (ilgalaikis atostogų produktas). Šios teisės yra perduodamos per tarpininkus arba jomis keičiamasi.

Tokios rūšies paslaugos populiaresnės užsienyje, tačiau pastaruoju metu jų paklausa auga ir Lietuvoje. Siekiant užtikrinti, kad sudarant tokias sutartis būtų vadovaujamasi vienoda praktika bei tinkamai užtikrinama vartotojų teisių apsauga, Seimas pritarė į Lietuvos teisę perkelti ES direktyvoje įtvirtintas nuostatas ir numatyti naujas sutarčių rūšis.

Iki šiol Civilinis kodeksas (CK) numatė tik vieną iš šių sutarčių rūšių, t. y. teisės naudotis tam tikru laiku gyvenamosiomis patalpomis pirkimo sutartis. Jomis yra laikomas susitarimas, sudarytas ne trumpesniam nei 3 metų laikotarpiui, kuomet minimali vieno apsilankymo trukmė yra ne trumpesnė nei 1 savaitė. Tokios sutarties atsisakyti galima per 10 dienų, o klientui tai padarius, pardavėjas privalo grąžinti pinigus.

Priėmus direktyvą, išplėstas sutarčių ratas (įtraukiant į CK ilgalaikio atostogų produkto, perpardavimo bei keitimosi sutartis) ir numatyta, kad jos sudaromos pagal patvirtintą standartinę formą, kurioje privalės būti pateikta išsami informacija apie teikiamą paslaugą. Prie jos turės būti pridėtas ir standartinis sutarties atsisakymo šablonas. Sutarties terminas turės būti ne 3, o ne trumpiau kaip 1 metai ir atsisakoma ribojimo, kad apsilankymas turi būti ne trumpesnis kaip 1 savaitė. Taip pat nustatyta, kad tokių paslaugų pardavėjams draudžiama priimti bet kokius mokėjimus iš pirkėjo, kol šis turi teisę apsigalvoti, o tam skirtą terminą prailginti nuo 10 iki 14 dienų.