Nepajuda iš mirties taško
Diskusijos dėl minimalios algos (MMA) nepajudėjo iš mirties taško – Vyriausybė ir su Trišalė taryba vis dar nesutaria, kada ir kiek turėtų būti didinama minimali mėnesinė alga (MMA).
Pasak premjero Andriaus Kubiliaus, finansų ministerijos skaičiavimu, MMA didinimas nuo esamų 800 iki 900 Lt valstybės biudžetui kainuos apie 200 milijonų Lt, o tai būtų pernelyg sunki našta biudžetui.
Profesinės sąjungos jau sutinka, kad MMA didėtų bent iki absoliutaus skurdo lygio, kuris šiuo metu yra 700–710 Lt.
„Žmonėms, gaunantiems MMA, „į rankas“ išmokama tik 670 Lt, tad jie atsiranda už skurdo ribos. Todėl manome ir reikalaujame, kad MMA popieriuje jau nuo kitų metų sausio 1 dienos būtų apie 900. „Į rankas“ tada būtų apie 750 litų. Reikia, kad jis viršytų skurdo ribą“, – sakė profesinių sąjungų lyderis Artūras Černiauskas, siūlantis kad nuo kitų metų vidurio MMA galėtų būti ir 1000 Lt.
Tačiau Vyriausybė su tokiais pasiūlymais nesutinka. Ministrai buvo apsisprendę kelti MMA iki 850 Lt, tačiau tik nuo kitų metų liepos.
Trišalės tarybos diskusijose sutarta tik dėl dėl naujų darbo vietų kūrimo ir verslo skaidrinimo per viešuosius pirkimus, o MMA didinimo klausimui spręsti sutarta sudaryti darbo grupę.
Didesnė minimali alga – tik privatininkams?
Tarp valdančiųjų koalicijos partnerių jau pasigirdo naujas siūlymas – MMA diferencijuoti: minimali alga galėtų būti keliama privačiame sektoriuje, o biudžetiniame nuo to kol kas būtų susilaikoma. „Darbo kodeksas apskritai leidžia diferencijuoti MMA pagal šakas, išskirti biudžetinį ir nebiudžetinį sektorių. Biudžetiniame sektoriuje mes kalbame apie labai įtemptą kitų metų biudžeto projektą, o minimalios algos deficitą ir išlaidas tik didina. Tai, jeigu privatininkai jaučiasi laisviau, jie lengvai galėtų sutikti su žymesniais minimalios algos padidinimais, o Vyriausybė galėtų galbūt svarstant išskirti sektorius” – teigė Seimo valdančiosios frakcijos seniūnas Jurgis Razma.
J. Razma sako, kad Vyriausybė kitąmet yra įsipareigojusi biudžeto deficitą sumažinti iki 3 proc. bendrojo vidaus produkto, net ketina įšaldyti valstybės tarnautojų priedų už stažą (kas treji metai po 3 proc. priedas) didėjimą, tad papildomos išlaidos viešajame sektoriuje nepageidautinos.
Pasak Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, kai kuriose biudžetinėse įstaigose su MMA dydžiu yra susijusi žemutinė atlyginimų riba – tai yra mažiausias galimas atlyginimas.
Ne mažesnė nei minimali alga gali būti mokama tokiems biudžetinių įstaigų darbuotojams kaip valytojos, sargai, vairuotojai ir panašiai. MMA dydžio atlyginimas taip pat gali būti mokamas Žemės ūkio ministerijai ir Aplinkos apsaugos ministerijai pavaldžiose įstaigose, be to, kai kuriems švietimo, sveikatos apsaugos sistemos darbuotojams (bet ne viešųjų įstaigų), įvairiems mokslo, kultūros ir meno įstaigų atstovams, pavyzdžiui, kasininkams ar vertėjams.
Nesibaigiančios kalbos
Kalbos dėl minimalaus darbo užmokesčio didinimo Lietuvoje vyksta jau metus.
Seimas šiais metais jau kelis kartus diskutavo apie MMA didinimą, tačiau visus siūlymus atmetė: parlamentarams buvo pateikti įstatymo projektai nuo liepos 1 d., vėliau nuo spalio pradžios MMA pakelti iki 900 Lt. Tačiau Seimas priėmė teisiškai niekuo neįpareigojančią rezoliuciją, kuria pasiūlė Vyriausybei nuo 2012 m. sausio 1–osios minimalią mėnesinę algą didinti iki 1 tūkst. Lt, o taip pat laipsniškai didinti neapmokestinamų pajamų dydį.
Paskutinį kartą minimali alga buvo didinama 2008-ųjų pradžioje.
Šiuo metu MMA „popieriuje“ siekia 800 Lt, atskaičiuos mokesčius žmonėms „į rankas“ išmokama beveik 680 Lt. Europos Sąjungos (ES) statistikos agentūros „Eurostat” duomenimis, minimalus atlyginimas Lietuvoje yra vienas mažiausių tarp ES šalių.
2011-10-04
|
|
|
