Valstybinė mokesčių inspekcija šiais metais vykdo projektą „Žemės ūkis“ ir ypatingą dėmesį skiria ūkininkų, ypač stambiųjų, kurių  žemės ūkio valdos ar ūkio ekonominis dydis didesnis kaip 14 Europinio dydžio vienetų*, veiklai, o tuo pačiu aiškinasi dažniausiai pasitaikančių mokesčių įstatymų pažeidimus. Todėl rugsėjo viduryje atrinks rizikingiausius ūkininkų ūkius ir pradės mokestinius tyrimus.

Atlikta analizė parodė, kad mokesčiai galimai nesumokami:

• ūkininkams nuomojantis žemę,
• pajamos slepiamos teikiant žemės ūkio paslaugas,
• ūkiuose įdarbinami nelegalūs darbuotojai,
• neteisėtai naudojami žymėti degalai.

„Maždaug 20 milijonų litų — tiek kasmet praranda valstybės biudžetas, kai nesumokami mokesčiai vien tik už ūkininkams išnuomojamą žemę. Pradiniais skaičiavimais, bendras ūkininkams išnuomotos žemės plotas šalyje sudaro apie 1 mln. hektarų. Manoma, kad gyventojai, išnuomodami šią žemę ūkininkams, kasmet gauna per 100 mln. Lt pajamų, nuo kurių nesumokama apie 20 milijonų litų mokesčių. Be to, mokesčiai slepiami ir tuomet, kai ūkininkai neva veltui (panaudos pagrindais) naudojasi kitiems gyventojams priklausančia žeme, tačiau realiai šią žemę nuomojasi ir jos savininkams moka nuompinigius. Tokie sandoriai nuslepiami vengiant mokesčių, kuriuos privalu mokėti gavus pajamų už žemės nuomą“, — teigia projekto „Žemės ūkis“ vadovas, Panevėžio AVMI viršininko pavaduotojas Vidas Osipovas.

Žemės ūkio veikla besiverčiantys gyventojai sudaro daugiau kaip pusę (55,7 proc.) visų mokesčius mokančių fizinių asmenų — šiuo metu ūkininkų ir ūkininkų partnerių priskaičiuojama 114,5 tūkst. - tačiau mokesčių ūkininkai pernai sumokėjo apie 65 mln. litų, o tai sudaro tik 23 proc. visų mokesčių, kuriuos sumoka gyventojai.

Atlikta ūkininkų 2006-2010 metų veiklos rodiklių analizė VMI specialistams leidžia manyti, kad pajamos gali būti slepiamos ir ūkininkams teikiant žemės ūkio paslaugas. Pagal Traktorių registro duomenis, tik apie 35 proc. stambiųjų ūkių (virš 30 ha) turi savo javų kombainus, o likusieji 65 proc. ūkių javų derliai nuo 585 tūkst. ha ploto nuimami skolinta ar išsinuomota technika. Bendra paslaugų vertė už javų derliaus nuėmimą metams yra apie 108 mln. litų. Manoma, kad gali būti apskaitomos ne visos pajamos už minėtas paslaugas, kurias galima priskirti prie „šešėlinių“ paslaugų žemės ūkio sektoriuje.

Ūkiuose dalis asmenų įdarbinama nelegaliai. Pavyzdžiui, nustatyti atvejai, kai 500 ha dydžio ūkyje, turinčiame ištisą žemės ūkio technikos parką, tedirba tik vienas darbuotojas – pats ūkio savininkas. Be to, pastebėta tendencija, kad net ir darbingiausiu rugsėjo mėn. laikotarpiu iš ūkininkų ūkiuose dirbančių asmenų net apie 10 proc. buvo neapmokamose atostogose, kai tuo tarpu žemės ūkio bendrovėse šis skaičius sudaro 3,6 proc. Tai leidžia manyti, kad iš tiesų darbuotojai dirba, tačiau įforminus nemokamas atostogas bandoma išvengti mokesčių.

Be to, ūkininkų ūkiuose galimi piktnaudžiavimo žymėtais degalais atvejai, kai šie degalai naudojami ne pagal paskirtį, t.y. žemės ūkio reikmėms, tačiau degalais „atsiskaitoma“ su kitais asmenimis už nuomojamą žemę ar teikiamas paslaugas.

• • •

* Europinio dydžio vienetas (EDV) – žemės ūkio valdos (ūkio) ekonominio dydžio matavimo vienetas Europos Sąjungoje. Žemės ūkio valdos (ūkio) ekonominis dydis apskaičiuojamas vadovaujantis Žemės ūkio valdų, ūkininkų ūkių ir ūkinius gyvūnus įregistravusių subjektų ūkių, kurie neįregistruoti Žemės ūkio ir kaimo verslo ar Ūkininkų ūkių registruose, ekonominio dydžio, išreiškiamo Europinio dydžio vienetais, skaičiavimo metodika, patvirtinta LR žemės ūkio ministro 2007 11 28 įsakymu Nr. 3D-521.

Skaičiuojant žemės ūkio valdos (ūkio) ekonominį dydį, išreikštą EDV, atsižvelgiama į deklaruotų žemės ūkio naudmenų plotus ir laikomų gyvulių skaičių bei atitinkamų produkcijos rūšių standartinį gamybinį pelną (toliau – SGP), kuris nurodomas Metodikos 1 priede.

Žemės ūkio veiklą vykdantys gyventojai norėdami sužinoti savo žemės ūkio valdos (ūkio) ekonominį dydį, išreikštą EDV, turėtų kreiptis į gyvenamosios vietos seniūniją arba į rajono savivaldybės žemės ūkio skyrių, arba į artimiausią Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos biurą, arba paskambinę į VMI prie FM Mokesčių informacijos skyrių telefonu 1882.