Nuo 2012 m. liepos 1 d. minimali mėnesio alga (MMA) turėtų didėti 50 Lt iki 850 Lt. Gaunantys minimalią algą realiai „į rankas“ gaus tik 38 papildomus litus.
Šis Vyriausybės sprendimas galutinai įsigalios, jei jam pritars Trišalė taryba, kurioje, be ir ministerijų pareigūnų, dirba ir darbdavių bei profesinių sąjungų atstovai: sudarytai darbo grupei pavesta iki lapkričio 1 dienos susitarti dėl minimalios mėnesio algos (MMA) ir bazinio dydžio nustatymo perspektyvų.
Žmonių padėtis nepagerės
Socialinės apsaugos ir darbo ministras Donatas Jankauskas pripažino, jog gyventojai nepajus pilnesnių kišenių: „Tai buvo kompromisinis Vyriausybės sprendimas“.
Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos prezidentas Šarūnas Černiauskas valdančiųjų planus kelti MMA iki 850 Lt laiko pasityčiojimu iš dirbančių žmonių.
Vyriausybei inicijuojant MMA didinimą 50 Lt, SEB banko prezidento patarėjas dr. Gitanas Nausėda siūlo kelti ir neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD), kuris šiuo metu yra 470 Lt.
„Minimalios algos didinimas iki 850 Lt reiškia, kad dar apmokestinama dalis bus nuo tų 50 papildomų litų. Tai praktiškai, manau, kad net ir imant vidutinį butą, šildymo sąskaitos per mėnesį šį sezoną išaugs daugiau. Žmonės išleis gerokai daugiau šildymo sąskaitoms negu MMA didės“, - mano finansų analitikas.
„Minimali alga turi būti ne mažesnė nei minimalus gyvenimo lygis“, - sako Darbo ir socialinių tyrimų instituto direktorius prof. Boguslavas Gruževskis. Jo nuomone, sunkiai suvokiama, kad minimali alga gali būti daug žemesnė nei skurdo lygis.
Skurdo lygis Lietuvoje – 1092 Lt, tiek žmogui reikia patenkinti minimalius gyvenimo poreikius. Tuo tarpu MMA Lietuvoje siekia 800 Lt, o atskaičius mokesčius „į rankas“ - 670 Lt.
Diskusijos vyksta jau metus
Pasak premjero Andriaus Kubiliaus, MMA siūloma didinti tik 5 proc., nes prognozuojama, kad panašiai tiek – 5,5 proc., turėtų augti vidutinis šalies gyventojų užmokestis. Bet koks algos kėlimas, anot jo, reikalauja papildomų finansinių resursų – tiek valstybės, tiek viešųjų finansų, tiek ir privataus verslo.
„Ne vieną kartą esame diskutavę su verslininkais, ypač su mažesnėmis verslo įmonėmis, ir su supratome, kad MMA didinimas jiems gali tapti pakankamai didele ir sudėtinga našta“, – aiškino Vyriausybės vadovas.
MMA didinimui priešinasi smulkieji verslininkai, ypač iš regionų, tikinę, kad neatlaikys tokios finansinės naštos.
Nedidinti MMA šiemet gegužę Lietuvai rekomendavo ir Tarptautinis valiutos fondas, nes, esą, reikia išlaikyti tvarų ekonomikos augimą.
Lietuvos pramonininkų konfederacija sutiko, jog jau nuo šių metų liepos MMA didėtų, tačiau reikalavo proporcingai didinti ir neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD), kad liktų ta pati proporcija tarp NPD ir MMA. Jei dėl to būtų sutarta, MMA didėtų 100 Lt iki 900 Lt, o po pusmečio - dar 100 Lt iki 1 000 Lt, tuo tarpu NDP turėtų išaugti atitinkamai iki 530 ir 580 Lt.
Seimas šiais metais kelis kartus svarstė MMA didinimą, tačiau parlamentarai atmetė visus siūlymus nuo spalio 1-osios didinti MMA iki 900 Lt, o nuo 2012 m. sausio – iki 1 000 Lt.
Paskutinį kartą minimali alga nuo 700 iki 800 Lt didėjo 2008–ųjų pradžioje.
Diskusijos dėl galimo MMA didinimo Lietuvoje vyksta maždaug metus.
Ar reikia diferencijuoti MMA?
Trišalės tarybos susitarime siūloma nediferencijuoti MMA pagal ūkio šakas, tačiau išnagrinėti galimybę suteikti teisę laikinai taikyti mažesnę MMA (800 Lt) labai mažoms įmonėms, kuriose dirba mažiau kaip 10 darbuotojų ir kurių pajamos neviršija 7 mln. Lt arba jų balansinio turto vertė neviršija 5 mln. Lt. Tuo tarpu Seimas yra pritaręs, kad ateityje MMA būtų diferencijuojama, atsižvelgiant į šalies regionus, darbo pobūdį, ūkio šakas.
Ateityje taip pat Vyriausybė ketina patikslinti mažiausiai uždirbančių biudžetinių įstaigų – ligoninių, mokyklų ir pan. – darbuotojų darbo užmokestis nebūtų mažesnis už MMA.
