Nuo 2013 m. sausio 1 dienos minimalus darbo užmokestis turėtų padidėti nuo 850 litų iki 1 tūkst. litų, o MMA gaunantis darbuotojas, atskaičius mokesčius ir įmokas, kitąmet į rankas gautų 824,5 Lt per mėnesį.
Smulkieji verslininkai, kurie nukentės dėl minimalios mėnesinės algos padidinimo, galės kreiptis į Mokesčių inspekciją, prašydami leisti atidėti mokesčių mokėjimą vėlesniam laikui.
Vyriausybė pritarė siūlymui nuo kitų metų pradžios minimalią mėnesinę algą (MMA) nustatyti 1000 litų ir 6,06 lito minimalųjį valandinį atlygį.
MMA didėjimo planams pritarė ir Trišalė taryba, tačiau, įvertinusi galimas pasekmes smulkiojo ir vidutinio verslo įmonėms (darbuotojai gali būti atleisti iš darbo, trumpinamas jų darbo laikas, priverstinės nemokamos atostogos, dalis darbo užmokesčio mokama vokelyje), nutarė sudaryti darbo grupę, kuri iki 2013 m. vasario 1 d. pateiktų pasiūlymus dėl mažesnės MMA taikymo tokioms įmonėms.
Premjeras Algirdas Butkevičius sako, kad įmonėms įrodžius, dėl pakeltos MMA jų finansinė situacija yra sudėtinga, su Mokesčių inspekcija bus galima tartis dėl visų mokesčių mokėjimo atidėjimo tam tikram laikotarpiui. Kaip pavyzdį jis paminėjo gyventojų pajamų mokesčio atidėjimą, išdėstant jo mokėjimą 6 mėnesiams.
Tačiau kokie konkrečiai mokesčiai ir kuriam laikui galės būti atidedami, pasak premjero, sausį svarstys sudaryta darbo grupė. Sausį turėtų būti paruošta atskira metodika, apibrėžianti ir nuo kada gali būti taikoma mokesčių atidėjimo schema.
Premjeras sako, jog įmonės nuo mokesčių nebus atleidžiamos visiškai, tačiau galėtų prašyti jų atidėjimo tol, kol ekonomika ims augti sklandžiau, tačiau visų pirma įmonės turės įrodyti, kad MMA didinimas pakenkė jų finansinei būklei, įmonės gali patirti bankrotą
Į mokestinių atidėjimų lengvatas, pasak jo, greičiausiai galėtų pretenduoti verslas, kurio apyvarta yra iki 1 mln. litų, tačiau premjeras pridūrė, kad tai tėra jo nuomonė, o situaciją aiškinsis darbo grupė.
Siekiama keisti Darbo kodeksą
Įmonėms, kurioms dėl staigaus žymaus minimaliosios mėnesinės algos (MMA) didinimo gali iškilti didelių finansinių sunkumų, siūloma sudaryti galimybę nustatyti mažesnę MMA.
Tai numatyta Seime įregistruotame LR darbo kodekso 187 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projekte.
Šios idėjos iniciatorius Seimo narys Jurgis Razma mano, kad finansinių sunkumų turinčioms įmonėms būtų galima leisti nustatyti iki 20 proc. mažesnį MMA Mokesčių administratoriaus sprendimu pagal Finansų ministro nustatytą tvarką.
Tikisi gerų pokyčių
Naujoji šalies valdžia mano, kad MMA padidinimas, kuris palies apie 200 tūkst. darbuotojų, tarp jų – apie 50 tūkstančių biudžetinių įstaigų darbuotojų, padės naikinti pastaraisiais metais sparčiai augusią socialinę atskirtį, padidės mažiausią darbo užmokestį gaunančių darbuotojų pajamos, taip pat mažės piniginės socialinės paramos gavėjų skaičius.
Šis sprendimas taip pat prisidės prie kovos su šešėline ekonomika – bus legalizuota dalis nelegalaus darbo užmokesčio, daugės įmokų į Valstybinio socialinio draudimo ir Sveikatos draudimo fondus, o kartu ir socialinės garantijos darbuotojams. Tikimasi, kad dėl MMA didinimo, valdžios sektoriaus pajamos į Nacionalinį, Sodros ir PSDF biudžetus padidės apie 187 mln. Lt
