Pernai žemiau skurdo ribos gyveno 690 tūkst. žmonių – kas penktas šalies gyventojas. Per metus skurdo rizikos lygis išaugo 0,6 proc. punkto ir siekė 20,6 proc. Statistikos departamentas pastebi, kad atėmus socialines išmokas, skurstų beveik trečdalis šalies gyventojų – 29,4 proc.

Skurdo rizikos riba buvo 831 litas per mėnesį vienam gyvenančiam asmeniui ir 1746 litai – šeimai, susidedančiai iš dviejų suaugusių asmenų ir dviejų vaikų iki 14 metų amžiaus.

Ekvivalentines pinigines disponuojamąsias pajamas, mažesnes už skurdo rizikos ribą, mieste gavo 14,7 procento, kaime – 32,7 procento gyventojų.

Atsidurti skurde dažniausiai rizikuoja vieni gyvenantys asmenys (46,9 proc.), taip pat asmenys, gyvenantys namų ūkiuose, kuriuos sudaro vienas suaugęs asmuo ir išlaikomi vaikai (46,4 proc.) ir du suaugę asmenys su trimis ar daugiau vaikų (32,9 proc.).

Asmenų, gyvenančių namų ūkiuose, susidedančiuose iš dviejų suaugusių asmenų su trimis ar daugiau vaikų, rizika atsidurti skurde, palyginti su 2008 m., sumažėjo 13,1 procentinio punkto, namų ūkiuose, susidedančiuose iš vieno suaugusio asmens ir išlaikomų vaikų, – 1,9 procentinio punkto. Tokiam sumažėjimui didžiausios įtakos turėjo nuo 2008 m. pradžios padidėjusios motinystės (tėvystės) pašalpos ir pailgintas jų mokėjimo laikas, taip pat padidėjusios socialinės išmokos vaikams.

Statistikos departamentas pastebi, kad atėmus socialines išmokas, skurstų beveik trečdalis šalies gyventojų – 29,4 proc.

Socialinės išmokos didžiausią įtaką turėjo namų ūkių su trimis ir daugiau vaikų skurdo rizikos lygiui: šioje grupėje atėmus socialines išmokas skurdo rizikos lygis padidėtų nuo 32,9 iki 65,3 procento. Nepilnose šeimose skurdo rizikos lygis atėmus socialines išmokas padidėtų nuo 46,4 iki 58,8 procento.