Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) išplėstinė teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ginčą dėl teisės normų reglamentuojančių laidavimą ir daikto įkeitimą taikymo ir aiškinimo, konstatavo, kad esant solidariajai skolininkų pareigai, kreditorius turi teisę pats nuspręsti, iš kokių asmenų reikalauti prievolės įvykdymo, jeigu sutartyje nenumatyta kitaip.

Bylą nagrinėjusi LAT Civilinių bylų skyriaus 7 teisėjų kolegija nutartyje pažymėjo, kad prievolės įvykdymui (pvz., paskolos grąžinimui) užtikrinti gali būti taikomas ne vienas būdas, o užtikrinimo būdų daugetas (pvz., daikto įkeitimas (hipoteka) ir kito asmens laidavimas). Todėl kreditoriui iškyla šių būdų realizavimo eiliškumo problema.

LAT nuomone, nors hipoteka ir laidavimas, kaip prievolių įvykdymo užtikrinimo būdai, Civiliniame kodekse yra reguliuojami skirtingai, tačiau tarpusavyje nekonkuruoja.

„Esant solidariajai skolininkų pareigai, materialiosios teisės normos suteikia kreditoriui teisę pasirinkti ne tik savo pažeistų teisių gynybos būdą, reikalavimo dalyką, bet ir nuspręsti, iš kokių asmenų reikalauti prievolės įvykdymo, jeigu prievolių užtikrinimo sutartyse nenustatyta kitaip“, – vakar paskelbtame sprendime pasisakė išplėstinė teisėjų kolegija.

LAT taip pat pabrėžė, kad skolininkui neįvykdžius daikto įkeitimu užtikrintos prievolės (pvz., laiku negrąžinus kredito), išieškojimas pirmiausia nukreipiamas į įkeistąjį daiktą. „Hipotekos kreditorius skiriasi nuo kitų kreditorių tuo, kad reikalavimo patenkinimą gauna iš įkeisto turto, ir tik jeigu pardavus įkeistą daiktą varžytynėse gaunama mažesnė suma, nei jam priklauso, šis kreditorius gali reikalauti išieškojimo iš kito skolininko turto bendra įstatymo nustatyta tvarka“, – pažymėjo Teismas.

LAT atkreipė dėmesį ir į tai, kad hipotekos teisėjo priimta nutartis už skolą įkeistą daiktą parduoti iš varžytynių arba perduoti įkeistą daiktą kreditoriui administruoti yra vykdomasis dokumentas, kuris vykdytinas be jo pagrindu išduoto vykdomojo rašto. Antstolis vykdo hipotekos teisėjo nutartį.

Šis LAT sprendimas yra galutinis ir neskundžiamas.

Šaltinis – Lietuvos Aukščiausiojo Teismo inf.