Keliose Europos Sąjungos (ES) šalyse dirbę žmonės, pvz., kurie persikelia gyventi iš vienos ES šalies į kitą, ateityje turėtų pensijas gauti iš visų ES šalių, kuriose dirbo.

Taip užtikrinamos visų ES piliečių socialinės garantijos bei teisė turėti saugią ir ramią senatvę.

Žmonės, kurie gyvena ir dirba kitoje ES šalyje, vienu metu gali būti draudžiami socialiniu draudimu tik vienoje šalyje. Taip išvengiama dvigubo ar net trigubo socialinio draudimo įmokų mokėjimo, dirbant skirtingose valstybėse narėse. Kartu garantuojama, kad žmogus bus apdraustas socialiniu draudimu.

Darbo stažas ES šalyse – sumuojamas

Taip pat itin svarbu paminėti, kad tokiems žmonėms yra taikomas socialinio draudimo laikotarpių sumavimo principas, atsižvelgiant į įvairių valstybių narių įstatymus. Į šiuos laikotarpius yra atsižvelgiama, kai būtina nustatyti, ar žmogus turi teisę į socialinio draudimo išmoką.

Pavyzdžiui, darbuotojas, kuris išdirbo 14 metų Lietuvoje ir 4 metus Vokietijoje (žinoma, legaliai), pateikia prašymą gauti senatvės pensiją, tačiau nei pagal Lietuvos, nei pagal Vokietijos teisės aktus neturi reikalaujamo minimalaus stažo (Lietuvoje 15 metų, Vokietijoje 5 metai).

Be sumavimo principo, toks žmogus neturėtų teisės gauti senatvės pensiją, nors bendrai būtų apdraustas 18 metų. Vadovaujantis šiuo principu, kiekviena valstybė turės mokėti senatvės pensiją už joje įgytą socialinio draudimo laikotarpį. Stažų sumavimo principas taip pat galioja apskaičiuojant ir netekto darbingumo, našlių/našlaičių pensijas.

Kaip bus skaičiuojama pensija?

Kai žmogus pasieks pensinį amžių, kiekviena šalis, kurioje jis buvo apdraustas bent vienerius metus, turės mokėti senatvės pensiją už joje įgytą socialinio draudimo stažą.

Pavyzdžiui, darbuotojas, kuris išdirbo 20 metų Lietuvoje ir 10 metų Didžiojoje Britanijoje, pateikia prašymą gauti senatvės pensiją. Nustatant, ar žmogus turi minimalų ar būtinąjį stažą teisei į senatvės pensiją įgyti, kiekviena valstybė narė sumuos skirtingose valstybėse narėse įgytą socialinio draudimo stažą, t.y. bus atsižvelgta į visus 30 metų (20 metų Lietuvoje + 10 metų Didžiojoje Britanijoje). Tačiau Lietuvos kompetentinga įstaiga paskirs pensiją už 20 metų, o Didžiosios Britanijos kompetentinga įstaiga - už 10 metų. Pensijų dydis nustatomas pagal kiekvienos šalies nacionalinius teisės aktus.

Šiuo metu ES narės yra 27 valstybės: Belgija, Italija, Liuksemburgas, Nyderlandai, Prancūzija, Vokietija, Airija, Danija, Jungtinė Karalystė, Graikija, Ispanija, Portugalija, Austrija, Suomija, Švedija, Čekija, Estija, Kipras, Latvija, Lenkija, Lietuva, Malta, Slovakija, Slovėnija, Vengrija, Bulgarija, Rumunija.

Analogiškos taisyklės galioja ir Europos ekonominės erdvės (EEE) valstybėms (Islandija, Norvegija, Lichtenšteinas) ir Šveicarijai.

Su kitomis valstybėmis (ne ES, EEE ar Šveicarija), jeigu Lietuvos Respublika yra pasirašiusi dvišalį susitarimą su atitinkama valstybe, tai pensijos bus mokamos kaip numatyta šiame susitarime. Lietuva šiuo metu yra pasirašiusi dvišales socialinės apsaugos sutartis su Baltarusija, Ukraina, JAV, Kanada, Rusija.