Tokio chaoso šalyje seniai nebuvo: kokius naujus mokesčius kitąmet mokėsime, kokios išlaidos bus karpomos, kaip bus gelbėjamas kiauras „Sodros“ biudžetas, neaišku iki šiol.
Prieš savaitę Seime užvirusios aistros ir besitęsiančios diskusijos, kaip užkamšyti kitų metų valstybės iždo skylę, valdžioje sukėlė sumaištį ir pasimetimą: kiekvieną dieną gimstančios naujos idėjos atidedamos iki paskutinės akimirkos – po antrojo svarstymo parlamentas nusprendė, kad 2012 m. biudžetas bus tvirtinamas prieš Kalėdas – gruodžio 20 d.
Šiandien aišku tik tai, kad vis tik nuspręsta nedidinti PVM, 4 proc. bus mažinamos viešojo sektoriaus išlaidos (tai liečia ir valstybės biudžetą, ir „Sodrą“, ir Privalomojo sveikatos draudimo fondą), nuo kitų metų bus naikinamas taip vadinamas Vaikų išlaikymo, alimentų fondas, remiantis 22 tūkst. vaikų, kurie negauna viso arba dalies išlaikymo, priteisto iš tėvų. Kategoriškai pasipriešinus liberalams, atsisakyta nusavinti pervedimus į privačius II pakopos pensijų fondus (dabar iš „Sodros“ pervedama 2 proc.).
Tačiau ar šie sprendimai nesikeis, tiksliai atsakyti negali niekas.
Juo labiau, kad premjeras Andrius Kubilius su finansų ministre Ingrida Šimonyte vis dar sako, nematantys bėdų, jeigu nuo 2012 m. būtų didinamas PVM mokestis.
Kiaura biudžeto ertmė, ko gero, bus lopoma įvedant naujus mokesčius – brangaus nekilnojamojo ir kilnojamo turto, automobilių bei apmokestinant indėlių palūkanas.
Privalomojo sveikatos draudimo (PSD) išlaidas siūloma kamšyti Privalomojo sveikatos draudimo fondo rezervo lėšomis, atsiranda manančių, jog reikia įvesti ir progresinius mokesčius, ketinama apmokestinti prabangos prekes – brangakmenius, jachtas, katerius, sraigstasparnius...
Premjeras teigia, kad galimi visokie sprendimai, nes tikslas yra tik vienas – žūtbūt užkamšyti milijardinę skylę...
Lieka neaišku, ar pensininkams bus grąžinta tik pusę žadėtų nuo 2010 m. sumažintų senatvės ir invalidumo pensijų sumos, ar pensijos bus atkurtos šimtaprocentinai. Ar mažės parama tėvams, auginantiems vaikus, kol kas taip pat neaišku.
Klausimų aibė, ankstesni pažadai „naujų mokesčių nebus“ bliūkšta, garantijų jokių, lieka tik siekis – kaip nors padidinti įplaukas į biudžetą.
Kokio dydžio tiksliai bus „prabangos mokestis“? Į šį klausimą jį svarstantys konservatoriai kol kas negali atsakyti, nes tarp koalicijos partnerių didelės paramos dėl šio mokesčio įvedimo nėra.
Seime įregistruotuose prabangos mokesčių projektuose siūloma apmokestinti galingesnius nei 150 kilovatų galios per pastaruosius 10 metų registruotus automobilius, didesnės nei 50 kilovatų galios motociklus, taip pat jachtas ir lėktuvus.
Konservatoriai sako atsisakę siekio apmokestinti ne senesnius nei 2 metų automobilius, nes Lietuvoje esantys „ferariai“ yra apytiksliai 5–6 metų senumo.
Mokestis už automobilius bus skaičiuojamas po 0,5 lito už 1 kilovatą per mėnesį.
Iš galingų automobilių mokesčio tikimasi surinkti apie 38 mln. Lt, o būtų apmokestinama apie 40 tūkst. automobilių.
Ketinama 1 proc. dydžio nekilnojamojo turto mokesčiu apmokestinti didesnės nei 1 mln. litų vertės turtą, tame tarpe ir iš paskolų pirktus būstus.
Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko pavaduotojas, konservatorius Vitas Matuzas teigia, kad, jeigu asmuo turi galimybę išmokėti atitinkamą paskolą, vadinasi, galės sumokėti ir NT mokestį.
Įvedus mokestį brangiam nekilnojamam turtui, norima surinkti apie 50 mln. Lt.
Dar vienas konservatorių išgrynintas noras: 15 proc. gyventojų pajamų mokesčiu siūloma apmokestinti didesnes nei 200 litų per metus palūkanas, gaunamas už vertybinius popierius, bankuose laikomus indėlius ir suteiktas paskolas.
Iš visų trijų mokesčių – nekilnojamojo ir kilnojamo turto, automobilių ir indėlių palūkanų – į valstybės biudžetą tikimasi surinkti apie 100 mln. Lt.
Žodžiu, pasak Lietuvos laisvosios rinkos instituto ekspertės Kaetanos Leontjevos, bręsta nauja naktinė mokesčių reforma, kuri „žada būti dar baisesnė už pirmąją“.
K. Leontjeva apgailestavo, kad valdžia nepasimokė iš ankstesnės naktinės mokesčių reformos ir nesuprato, kad jos nauji sprendimai tik dar labiau skatins mokesčių vengimą bei didins šešėlinę ekonomiką.