Jau parengtose Darbo kodekso pataisose numatoma, kad išeitinė kompensacija darbuotojui nebūtų mokama, jei likviduojant darbdavį sudaromas raštiškas darbdavių susitarimas dėl darbuotojo perkėlimo į kitą darbovietę.

Toks perkėlimas galimas tik pačiam darbuotojui pritarus.

Darbo kodekso pataisomis taip pat numatoma įtvirtinti, kad tais atvejais, kai darbo sutartis nutraukiama darbdavio iniciatyva nesant darbuotojo kaltės arba likviduojant darbdavį ir jo prievolių niekam neperleidžiant, iš valstybės ar savivaldybių įstaigų atleidžiamam darbuotojui išeitinė išmoka būtų pradedama mokėti praėjus mėnesiui nuo darbuotojo atleidimo dienos ir mokama kas mėnesį lygiomis dalimis.

Išeitinės išmokos mokėjimas būtų nutraukiamas, jei asmuo priimamas į darbą valstybės ar savivaldybės įstaigoje.

Šios Darbo kodekso pataisos parengtos po Valstybės kontrolės išvadų, kad likviduojant apskričių administracijas dalis darbuotojų gavo ir išeitines kompensacijas, ir darbą. Su tokiais valstybės tarnautojais nutraukus darbo sutartis, dalis jų buvo priimti į Nacionalinę žemės tarnybą, prieš tai jiems išmokėjus daugiau kaip 1,19 mln. Lt išeitinių išmokų.