SEB banko ketvirčio apžvalgoje „Namų ūkių finansinio turto barometras“ analizuojama statistika rodo, kad paskutinį 2010 metų ketvirtį gyventojų finansinis turtas padidėjo beveik 1,6 mlrd. litų.
Pasak SEB banko šeimos finansų ekspertės Julitos Varanauskienės, nors gyventojai dar stengiasi sukaupti kuo daugiau finansinio turto, o vartojimui leisti pinigų neskuba, jų finansinėje elgsenoje jau galima pastebėti pirmųjų nusiraminimo dėl artimiausios ateities požymių.
„Vienas ryškiausių ženklų, kad gyventojai jau pastebi stabilizaciją ir imasi drąsesnių finansinių veiksmų – noras pasinaudoti pajamų mokesčio lengvata. 2010 metų pabaigoje skubėdami susigrąžinti iki 15 proc. sumokėtų lėšų, gyventojai gruodžio mėnesį įmokėjo 84 mln. litų gyvybės draudimo ir savanoriško pensijų kaupimo įmokų. Ši suma prilygsta ekonomikos augimo statistikai, pavyzdžiui, 2007 metų pabaigoje įmokėtų tokių įmokų sumai“, – pastebi J. Varanauskienė.
Ekspertės teigimu, tai rodo ir pamažu augantį gyventojų finansinį apsukrumą – po smarkaus taupymo ekonomikos nuosmukio metu jau ieškoma galimybių nors šiek tiek, bet uždirbti.
Kitas svarbus ramesnio požiūrio į finansinę ateitį rodiklis – populiarėjantys ilgesnio negu metų laikotarpio indėliai. Oficiali statistika rodo, kad iki 12 mėnesių. terminuotųjų indėlių bankų sąskaitose laikomos gyventojų lėšos pastaruoju metu vis mažėja, o paskutinį 2010 metų ketvirtį dar sumenko 37,8 mln. litų (0,3 proc.). Tuo tarpu dvejų metų ir ilgesnio termino indėlių sąskaitos bankuose per paskutinius tris praėjusių metų mėnesius pasipildė 68 mln. litų (13 proc.).
Pasak J. Varanauskienės, ši tendencija išlieka ir dabar. „Per šių metų sausį dvejų metų ir ilgesnio termino indėlių sąskaitos bankuose pasipildė beveik 74 mln. litų – daugiau negu per visą paskutinį praėjusių metų ketvirtį. Tai rodo, kad mažėja poreikis turėti kuo daugiau greitai pasiekiamų pinigų, gyventojai drąsiau tikisi stabilių pajamų ateityje ir nebe taip bijo ilgesniam laikui įšaldyti turimas lėšas“, – apie besikeičiantį indėlininkų pasirinkimą pasakoja SEB banko šeimos finansų ekspertė.
Jos teigimu, nors infliacijos ir pinigų nuvertėjimo baimė skatina galvoti apie galimai pelningesnes, tačiau rizikingesnes investicijas, gyventojai randa būdų, kaip daugiau sukaupti ir dedant indėlius.
„Apsukriausi čia yra vyresni negu 65 metų amžiaus gyventojai, kurių vidutinė indėlio trukmė yra ilgiausia. Dažniausiai jie išskaido turimas santaupas ir deda kelis ilgalaikius indėlius, kurių laikotarpis prasideda skirtingu laiku, tam, kad prireikus dalį lėšų būtų galima greičiau panaudoti. Be to, sumaniai kaitaliodami indėlių terminus, senjorai sukaupia dvigubai daugiau negu, pavyzdžiui, tokio pat dydžio santaupų turintys klientai, tačiau laikantys pinigus trumpesnio laikotarpio indėlių sąskaitose“, – vyriausios amžiaus grupės gyventojų finansinės elgsenos ypatumus apibūdina J. Varanauskienė.
Tačiau, pasak J. Varanauskienės, sunkmečio pamokos dar greitai užmirštos nebus. „Nors žmonės jau kiek ramesni dėl ateities ir tiki, kad ji bent jau nebeblogės, drąsiau dairosi galimybių užsidirbti, o ne tik galvoja, kaip išsilaikyti. Motyvacija pinigus leisti itin racionaliai dar išliks ir pradėjus didėti pajamoms. Žinoma, ilgainiui žmonės vėl drąsiau planuos ilgalaikius finansinius tikslus, rūpindamiesi infliacijos įtaka jų santaupomis“, – sakė SEB banko ekspertė.
