Skurdo problemos Lietuvoje nebus išspręstos tol, kol nepasitaisys ekonominė situacija, o tai įvyktų, jei mes ne kalbėtume apie smulkaus ir vidutinio verslo skatinimą, o imtumėmės realių priemonių. Taip apie skurdo mažinimo būdus kalba ekonomistas Gitanas Nausėda, kurio manymu, Lietuvai taip pat būtų ne pro šalį pagerinti mokesčių surinkimo rodiklius bei pasodinti kalėjiman bent keletą stambiųjų kontrabandininkų ir jų „stogų“.
– Pastatykime vežimą, kur jis ir turi būti – pirma turi būti arkliukas, tai yra šalies ekonomika, suteikime galimybes tam arkliukui judėti į priekį, tada pajudės ir vežimas. Bet jeigu stumdysime vežimą nugaišusiam arkliui į vieną gerą vietą, tai tikrai šitas kinkinys nepajudės iš vietos, – diskusijoje apie kitų metų biudžetą ir jo poveikį skurdui teigė SEB banko prezidento patarėjas.
Lietuvoje prastai surenkami mokesčiai
Kalbėdamas apie didžiąsias Lietuvos bėdas, G. Nausėda svarstė, jog Lietuvoje negebama į biudžetą surinkti pakankamai mokesčių – esą šiuo aspektu mes atsiliekame ne tik nuo daugelio senas mokesčių rinkimo tradicijas turinčių valstybių, bet ir nuo Estijos bei Latvijos, kuriose mokesčių tarifų dydžiai yra panašus kaip ir mūsų šalyje.
– Mes puikiai žinome, kad Lietuva biudžeto pajamų surinkimu žymiai atsilieka (nekalbu apie tokia valstybes, kurios turi seną mokesčių surinkimo tradiciją) net ir nuo kaimyninių valstybių – Estijos, o pastaruoju metu ir nuo Latvijos. Turėdami gana panašius mokesčius, apkraudami savo verslą ir žmones panašiais tarifais, mes nesugebame surinkti tam tikro procento nuo BVP, – teigė G. Nausėda.
Ekonomistas teigiamai atsiliepė apie valdančiųjų siekius surinkti 1 mlrd. litų iš „šešėlio“, nors šį ketinimą pavadino „radikaliu“.
– Iš tikrųjų kontrabandos klausimas šiuo metu, ko gero, yra pats skaudžiausias. Netgi žvelgiant į atskirų mokesčių rūšių surinkimą šiais metais, mes matome, kad akcizų mokesčiai surenkami blogiausiai, – teigė G. Nausėda.
Jis pakartojo dažnai išsakomą nuomonę, jog didžiausią smūgį biudžetui suduoda ne smulkioji kontrabanda, bet stambioji, kuri dažniausiai vykdoma su pareigūnų žinia.
– Sutinku, kad tos kontrabandos rūšių yra visokių – tai ir atskiri ichtiandrai, ir kas nors vaikščiojantis po mišką ir nedideliais kiekiais nešiojantis, bet pagrindinis nepriteklius ir akcizų mokesčio nesurinkimo priežastis yra stambioji kontrabanda. Man labai būtų abejotina, kad stambioji kontrabanda keliautų per sieną visiškai apie tai nieko nežinant pareigūnams. Prisiminkime nesenas Valdžio Dombrovskio iniciatyvas: užteko keletą žmonių pasodinti ir įplaukos iš akcizų mokesčio labai reikšmingai padidėjo, – svarstė G. Nausėda.
Nepritaria idėjai pensijas mokėti iš „Sodros“ ir nacionalinio biudžetų
G. Nausėda taip pat teigė nepritariantis svarstymams reformuojant pensijų mokėjimo sistemą taip, kad bazinė pensija būtų mokama iš nacionalinio biudžeto, o likusioji dalis – iš „Sodros“. Bazinė pensija yra vienoda visiems nustatytą metų kiekį išdirbusiems ir įmokas mokėjusiems žmonėms, tačiau kita dalis skiriasi priklausomai nuo asmens stažo ir sumokėtų įmokų dydžio.
Svarstydami apie „Sodros“ reformą, valdantieji mąsto ir apie bazinės pensijos mokėjimą iš nacionalinio biudžeto, o likusiosios dalies – iš „Sodros“. Tokiu atveju būtų įmanomas „Sodros“ įmokų mažinimas, bet, tarkime, gyventojų pajamų ar pridėtinės vertės mokesčio didinimas.
– Aš esu kritiškai nusistatęs šitų reformų atžvilgiu, nes, man atrodo, tai nėra toks visai nekaltas mokesčių perdėliojimas iš stalčiaus į stalčių, o tai visgi mokestine prasme yra ganėtinai skaudus pakeitimas, kuris gali neigiamai atsiliepti dirbančiųjų grynosioms, arba neto, pajamoms, – diskusijoje kalbėjo G. Nausėda.
Jo nuomone, sumažinus „Sodros“ mokestį ir atitinkamai padidinus arba gyventojų pajamų, arba pridėtinės vertės mokesčius, nėra garantijos, kad iš „Sodros“ įmokos sumažinimo išlošęs darbdavys šia nauda pasidalins su darbuotoju. Taip pat nėra garantijos, kad pasidalijimas, jeigu vis tik būtų dalinamasi, bus sąžiningas.
– Įsivaizduokime paprastą situaciją: pavyzdžiui, mažinami „Sodros“ mokesčiai, tuo pat metu didinamas gyventojų pajamų mokestis ir, tarkime PVM‘as (čia vienu metu skambėjo tokia idėja). Tai „Sodros“ mokesčio sumažinimas automatiškai iš karto yra mokestinė nauda, kurią gauna darbdavys. Tačiau ar jis pasidalins ta mokestine nauda ir ar šimtu procentų pasidalins ta nauda su samdomu darbuotoju, visiškai nėra garantuota. Gal jis bruto atlyginimą šiek tiek pakels, bet tai neužtikrins tokio pat grynojo atlyginimo dydžio, koks buvo iki šitos reformos, – teigė ekonomistas.
– Gali būti, kad po tokių reformų atpirkimo ožio situacijoje atsidurs tas žmogus, į kurios gerovę šitie sprendimai buvo nukreipti. Turėsime tai, kas Lietuvoje dažnai atsitinka – norėjome kaip geriau, išėjo kaip visada, – pridūrė G. Nausėda.
Šaltinis – Delfi.lt inf.
