Spalio 20 d. europarlamentarai atsilaikė šalių narių spaudimui ir balsavo už minimalios motinystės atostogų trukmės pailginimą nuo 14 iki 20 savaičių visose ES šalyse. Tačiau gali būti, kad po derybų su valstybėmis, gyvenančiomis taupymo režimu, šio dokumento reikalavimai bus sušvelninti, rašo „EUobserver“.
– Motinystė negali būti laikoma našta socialinės apsaugos sistemai, tai investicija į mūsų ateitį, – kalbėjo Edite Estrela, europarlamentarė iš Portugalijos.
Už dokumentą balsavo 390 europarlamentarų, 192 – prieš, 59 – susilaikė. Jame numatoma vietoj dabar galiojančių 14 savaičių motinystės atostogų, kurių metu mokama tiek pat kiek už nedarbingumą, įvesti 20 savaičių trukmės atostogas, mokant visą atlyginimą, be to, mažiausiai dviejų savaičių trukmės tėvystės atostogas turėtų gauti ir tėvai.
Parlamento pasiūlymas dosnesnis nei pirminis Europos Komisijos siūlytas variantas, kuriame buvo siūloma minimalias motinystės atostogas pailginti iki 18 savaičių, pirmąsias šešias savaites mokėti 100 proc. atlyginimo, o likusį laiką Komisija tik „rekomendavo“ mokėti visą algą.
Kai kurios šalys narės, ypač Jungtinė Karalystė, atvirai pasipriešino Parlamento siūlymui, kuris padvigubintų išlaidas motinystės išmokoms. Šiuo metu Britanijoje motinystės atostogos trunka 52 savaites, tačiau tik pirmąsias šešias savaites mokama 90 proc. atlyginimo, o kitą laiką motinos gauna visiems vienodą fiksuoto dydžio išmoką.
Dalyje valstybių narių, pavyzdžiui, Estijoje, jau dabar moterys gauna daugiau kaip 20 savaičių visiškai apmokamų vaiko priežiūros atostogų, todėl naujoji tvarka joms neaktuali.
Į šį siūlymą neigiamai reagavo ir smulkiojo bei vidutinio verslo įmonės, bijančios, kad padidės finansinė našta.
Parlamento priimtas dokumentas neįsigalios tol, kol jo nepatvirtins visos valstybės narės.
Europos teisingumo komisarė Viviane Reding Parlamento sprendimą pavadino labai ambicingu ir žadėjo tarpininkauti tarp Parlamento bei valstybių narių ir kaip „sąžininga brokerė“ ieškoti būdų, kaip suderinti motinų teises ir krizės padarinių slegiamų šalių ekonomikų poreikius.
