Šiuo metu galiojantis teisinis reguliavimas sukelia daug problemų darbdaviams, kurie darbuotojams moka autorinius atlyginimus. Pasitaiko ir tokių atvejų, kad autoriui yra ne tik permokamas autorinis atlyginimas, bet ir susidaro socialinio draudimo įmokų nepriemoka. Tokiais atvejais darbdaviams, dažnai turintiems per mažai informacijos apie darbuotoją, kyla problemų bei didėja administracinė našta.

Todėl siūloma numatyti, kad socialinio draudimo įmokas autoriai mokėtų nuo viso dydžio autorinio atlygio tokiu atveju, jei jie gauna pajamas iš to paties darbdavio (draudėjo), su kuriuo susijęs darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais. Tokiu būdu darbdavys (draudėjas) galės būti užtikrintas, ar autoriui atlygio išmokėjimo dieną teisingai priskaičiuoja socialinio draudimo įmokas, taip pat bus išspręsta pagrindinė problema draudėjams, kurie nedisponuoja visa informacija apie apdraustąjį (pavyzdžiui, nežino, ar darbuotojas turi kitą darbdavį ir pan.).

Dabar autorinį atlyginimą gaunantis žmogus, priklausomai, nuo to, ar jis turi darbo santykius ar ne, skirtingai moka įmokas. Žmogus, gaunantis autorinį atlyginimą ir darbo pajamas iš bet kurio darbdavio, draudžiamas visomis socialinio draudimo rūšimis, t.y. ligos ir motinystės, pensijų, nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų, nedarbo ir sveikatos draudimu, ir šios įmokos (31 proc. draudėjo ir 9 proc. apdraustojo) mokamos nuo visos autorinio atlyginimo sumos.

Tuo tarpu, kai dirbama tik pagal autorinį atlyginimą ir neturima jokio darbdavio, autorinius atlyginimus gaunantys žmonės, moka įmokas (29,7 proc. draudėjo ir 9 proc. apdraustojo) tik nuo pusės autorinio atlyginimo sumos ir yra draudžiami trimis socialinio draudimo rūšimis: pensijų socialiniu draudimu, ligos ir motinystės socialiniu draudimu bei sveikatos draudimu.

Dėl šių pakeitimų dar turės apsispręsti Seimas.