Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) turima informacija rodo, kad jei šiais metais savivaldybėse situacija bus panaši kaip pernai, savivaldybių administracijos tikrai turėtų galimybę didinti atlyginimus socialiniams darbuotojams, panaudodamos socialinių išmokų ir kompensacijų administravimui skirtas ir nepanaudotas lėšas.
Iš ministerijai pateiktų finansinių ataskaitų matyti, kad 2010 metais kai kurios savivaldybės taupydamos lėšas, skirtas socialinėms išmokos administruoti, dalį lėšų, skirtų tam tikslui nepanaudojo ir grąžino į valstybės biudžetą. Iš viso visos savivaldybės grąžino virš 17 mln. litų lėšų, kurios buvo nepanaudotos 2010 metais socialinėms išmokoms ir kompensacijoms mokėti ir administruoti, socialinei paramai mokiniams teikti ir socialinėms paslaugoms finansuoti.
Pavyzdžiui, 2010 metais Vilniaus miesto savivaldybei socialinėms išmokoms ir kompensacijoms administruoti buvo skirta 2 569 tūkst. litų, o panaudota - 62,1 proc. šių lėšų. Tuo tarpu savivaldybė į valstybės biudžetą grąžino daugiau nei 4 mln. litų, kurie nepanaudoti mokant ir administruojant socialines išmokas ir kompensacijas, teikiant socialinę paramą mokiniams ir finansuojant socialines paslaugas.
Šiaulių miesto savivaldybei socialinėms išmokoms ir kompensacijoms administruoti buvo skirta 958 tūkst. litų. Per metus tam ji panaudojo 85,4 proc., o į valstybės biudžetą grąžino 3,9 mln. litų. litų, į kuriuos įeina ne tik nepanaudotos lėšos šioms išmokoms mokėti, bet ir joms administruoti, taip pat teikti socialinę paramą mokiniams, finansuoti socialines paslaugas.
Tuo tarpu Kėdainių rajono savivaldybė panaudojo tik 41 proc. lėšų, skirtų lėšų socialinėms išmokoms ir kompensacijoms administruoti, Joniškio rajono savivaldybė irgi nepanaudojo nei pusės lėšų, skirtų minėtoms išmokoms administruoti – tam buvo skirta 454 tūkst. litų, bet panaudota tik 44,1 proc. Į biudžetą jos grąžino atitinkamai 1,2 mln. litų ir 0,8 mln. litų.
Taigi, minėti pavyzdžiai rodo, kad jei šiemet bus panaši situacija, vadinasi bus ir finansinių galimybių sunkų darbą dirbantiems socialiniams darbuotojams didinti atlyginimus, kurie šiuo metu ir taip yra vieni mažiausių Lietuvoje. Jie yra žemesni ir už kultūros darbuotojų, ir už pedagogų. Vidutinis socialinį darbą dirbančių darbuotojų darbo užmokestis 2010 m. trečiąjį ketvirtį buvo beveik 620 litų mažesnis, nei vidutinis darbo užmokestis. Tuo tarpu šių specialistų darbo krūviai pastaruoju metu ypač išaugo, į juos kreipiasi kur kas daugiau žmonių, nei anksčiau.
Todėl ministerija ragina ne tik deramai įvertinti jų darbą, bet ir nepamiršti, jog visi socialiniai darbuotojai dirba pagal darbo sutartis. Jie nėra valstybės tarnautojai, kaip tai neretai ir klaidingai pateikiama viešojoje erdvėje.
Socialiniai darbuotojai yra tie žmonės, kurie lanko savimi nelabai galinčius pasirūpinti gyventojus, pavyzdžiui, vienišus senelius, neįgaliuosius, nerūpestingai tėvų auginamus vaikučius, ir padeda jiems buityje, apsirūpinti maistu, susitvarkyti gyvenamą aplinką, suorganizuoja būtiną pagalbą. Socialiniai darbuotojai yra arčiausiai žmogaus, geriausiai žino jo bėdas, sunkumus, su kuriais susiduria, ir padeda ne tik patarimu, bet ir realia pagalba, tarkim, ieškant kas suremontuos įtrūkusį stogą. Tai tarsi angelai sargai tiems, kurie negali savimi pasirūpinti dėl tam tikrų gyvenimo aplinkybių, ištiesiantys pagalbos ranką tiems, kurie yra nutolę nuo socializacijos arba stovi ant ribos.
SADM primena, kad galimybė socialiniams darbuotojams didinti atlyginimus atsirado, kai Ministrų kabinetas pritarė siūlymui dalį nepanaudotų lėšų, kurios yra skiriamos socialinėms išmokoms ir kompensacijoms administruoti (tai sudaro 4 proc. visų šioms išmokoms mokėti skirtų lėšų), skirti socialinių darbuotojų, jų padėjėjų ir seniūnijų specialistų, dirbančių socialinį darbą, priedams ir priemokoms mokėti.
Taip pat numatyta, kad 2011 m. IV ketvirtį, kuomet bus matomos realios metų finansinės galimybės, t.y. esant nepanaudotų lėšų, atlyginimus socialiniams darbuotojams būtų galima didinti ir iš nepanaudotų lėšų, skirtų socialinėms išmokoms ir kompensacijoms mokėti.