Gyventojai, kurie iš kitų žmonių arba užsienio juridinių asmenų gaus grynaisiais daugiau kaip 50 000 Lt, kartą metuose turės apie tai pranešti Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI), o to neatlikę, negalės šiomis lėšomis grįsti turto įsigijimo ar pajamų šaltinių. Mokesčių inspekcijos informuoti nereikės, jeigu sandorius patvirtins notaras arba lėšos VMI bus deklaruotos pagal kitus teisės aktus.
Įmonėms, kurios buvo baustos už apgaulingą ar aplaidų apskaitos tvarkymą, darbo užmokesčio mokėjimą „vokeliuose“, nusikalstamu būdu įgytų pinigų ir turto legalizavimą ir kitus pažeidimus, VMI galės iki 1 metų uždrausti atsiskaityti grynaisiais pinigais, pinigines operacijas leidžiant vykdyti tik per banką. Analogiška sankcija bus taikoma ir komercine veikla besiverčiantiems gyventojams.
Tokioms Mokesčių administravimo įstatymo (MAĮ) pataisoms, kuriomis siekiama išvengti fiktyvių atsiskaitymų, pritarė Vyriausybė.
Tad, jei MAĮ pakeitimams pritars Seimas, juridiniams asmenims arba komercine veikla besiverčiantiems gyventojams, kurie atitiks Mokesčių administravimo įstatyme numatytus konkrečius rizikos kriterijus, VMI turės teisę nurodyti laikinai (iki vienerių metų) atsiskaityti tik negrynaisiais pinigais.
Kita prevencinė priemonė galios Lietuvos gyventojams: gavę daugiau nei 50 000 Lt, jie apie turės informuoti VMI.
Ministrų kabinetas, palaiminęs MAĮ nuostatas, siekia kovoti su neapskaityta ekonomika, tam tikrais atvejais ribojant atsiskaitymus grynaisiais pinigais bei paprasčiau sprendžiant mokestinės nepriemokos atidėjimo, atleidimo nuo palūkanų už mokestinę paskolą ir kitus mokesčių administravimo klausimus.
Be to, siekiama užkirsti kelią piktnaudžiavimams, kai atsiskaitant grynaisiais pinigais bandoma slėpti pajamas, fiktyviais pajamų šaltiniais pagrindžiamas įsigytas turtas ar kitaip vengiama mokesčių mokėjimo.
MAĮ pataisomis taip pat siekiama supaprastinti tam tikras mokesčių administravimo procedūras – pvz., nutarta atsisakyti reikalavimo, kad kreipdamasis dėl mokestinės nepriemokos atidėjimo (išdėstymo), mokesčių mokėtojas turi visais atvejais pateikti dokumentus, pagrindžiančius, kad jis realiai galės atsiskaityti per prašomą nepriemokos atidėjimo laikotarpį. Kokių dokumentų reikėtų, spręstų mokesčių administratorius pagal konkrečią situaciją, atsižvelgdamas į nepriemokos dydį ir prašomo atidėjimo terminą.
VMI taip pat būtų suteikta teisė esant objektyvioms priežastims (pvz., tuo atveju, jeigu jam būtų skolingos viešojo sektoriaus institucijos ar įstaigos) atleisti mokesčių mokėtoją nuo palūkanų už mokestinę paskolą, padidintų palūkanų ir palūkanų delspinigių.
