Vyriausybė patvirtino aprašą, nusakantį darbo santykių pasibaigimo tvarką, kai darbdavio ar jo atstovų buvimo vietos nustatyti neįmanoma. Toks aprašas parengtas atsižvelgiant į Seimo pernai priimtas Darbo kodekso pataisas, kuriomis buvo nutarta sudaryti galimybę darbuotojams nutraukti darbo sutartis, kai jų darbdavio (ar jo atstovo) buvimo vieta nėra žinoma.

Darbo kodekso pataisos įsigalioja nuo šių metų kovo 1 d.

Iki šiol darbo sutartis galėjo būti nutraukiama tik trimis atvejais. Pirmiausia, sutartis nutraukiama Darbo kodekso ir įstatymų numatytais pagrindais – darbdavio iniciatyva, darbuotojo prašymu arba jų abiejų abipusiu susitarimu. Antra, likvidavus darbdavį be teisių perėmėjo, ir trečia, darbuotojui mirus.

Tačiau pastaruoju metu itin padaugėjo atvejų, kai darbdavys neįformina darbuotojo atleidimo iš darbo ir yra nesurandamas. Tokiems darbuotojams iškyla įvairiausių problemų, pavyzdžiui, žmogus negali kreiptis į teismą dėl priklausančio darbo užmokesčio, išeitinių išmokų ir kitų sumų priteisimo. Taip pat negali registruotis darbo biržoje, nes formaliai darbo santykiai yra nenutrūkę. Todėl tokie pakeitimai Darbo kodekse šiuo klausimu buvo būtini. Jais remiantis, bus galima nutraukti darbo sutartį, kai darbuotojams nemokamas darbo užmokestis, tačiau jų darbdavio (ar jo atstovo) buvimo vieta nėra žinoma ir darbo sutartys su jais nėra nutraukiamos.

Nuo kovo 1 d. darbuotojas, norėdamas nutraukti darbo santykius su darbdaviu, kurio buvimo vieta nežinoma, turės pateikti Valstybinei darbo inspekcijai (VDI) prašymą dėl darbo santykių pasibaigimo. VDI ne vėliau kaip per 1 darbo dieną nuo prašymo gavimo interneto svetainėje turės pateikti informaciją apie tai, kokio darbdavio vieta nėra žinoma, ir atlikti patikrinimą (per 20 darbo dienų nuo prašymo gavimo dienos). Atlikus patikrinimą ir konstatavus, kad darbdavio vieta nėra žinoma, darbuotojui bus išduodama pažyma apie darbo santykių pasibaigimą.