Paskutinį spalio sekmadienį vėl persuksime laikrodžius 1 valanda atgal, o pavasarį sugrįšime prie vasaros laiko. Ir taip laikrodžius pavasarį ir rudenį Lietuvoje sukiosime mažiausiai dar 5 metus – mat, iki 2016–ųjų metų Europos Komisija pratęsė direktyvos dėl sezoninio laiko galiojimą.
Ministro pirmininko tarnybos kancleris Deividas Matulionis sako, kad iki 2016 m. laiko kaitaliojimo klausimu, ko gero, nebus jokių pokyčių, nes dėl to turėtų keistis ir kitų Europos Sąjungos valstybių pozicija.
„Norint pakeisti direktyvą turi būti Europos Komisijos inicijuotas tyrimas, kad, pavyzdžiui, laiko kaitaliojimas neduoda jokios naudos, o sveikatai žalingas. Tada Europos Komisija tuo pagrindu siūlytų pakeisti direktyvą, o valstybės narės turėtų tam pritarti. Tokia yra procedūra“, – teigė kancleris.
Pasak Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininko Antano Matulo, komitetas yra gavęs tik Sveikatos reikalų ministerijos raštą, jog ji pritaria siūlymui atsisakyti sezoninio laiko, tačiau daugiau jokių veiksmų nesiimta.
„Pakeisti kažką dabar, matyt, neįmanoma“, – svarstė parlamentaras ir pridūrė, kad Lietuva turėtų dėti pastangas, kad laikas nebebūtų kaitaliojamas bent jau nuo 2016–ųjų.
Mūsų šalyje vasaros laikas Vyriausybės nutarimu kasmet įvedamas nuo 2003 m.: vasaros laikas, laikrodį pasukant valanda į priekį, įvedamas paskutinį kovo sekmadienį, o atšaukiamas paskutinį spalio sekmadienį.
Daugelis ES šalių vasaros laiką įsivedė praėjusio amžiaus devintajame dešimtmetyje. Pirmoji ES direktyva dėl vasaros laiko susitarimų priimta 1980 m. Ji numatė bendrą vasaros laiko taikymo pradžios datą. Pabaigos datą – paskutinį spalio sekmadienį – nustatė 1996 m. įsigaliojusi septintoji direktyva.
Geografiškai penktadalis Lietuvos (vakarinė dalis) patenka į pirmąją laiko juostą, likusi šalies dalis – į antrąją laiko juostą.
