Vyriausybė patvirtino 2012 m. biudžetą, kuris iki spalio 17 d. turi būti pateiktas Seimui. Po dviejų svarstymų parlamentarai turės apsispręsti dėl jo likimo. Jį pasirašyti dar turės prezidentė Dalia Grybauskaitė.
Palaiminusi kitų metų visų sričių biudžetus ir juos lydinčius teisės aktus, Vyriausybė Seimui teikia ir šiuos mokesčių pakeitimus.
Vyriausybė taip pat pritarė sprendimui, kuris padės verslui susidarius beviltiškoms skoloms – jeigu skolos nepavyktų susigrąžinti ne mažiau kaip 1 metus, ir būtų įrodytas skolos beviltiškumas, verslininkas galėtų tikslinti apskaičiuotas pardavimo PVM sumas. Ši nuostata galiotų pardavimo PVM sumoms už prekes (paslaugas), patiektas nuo 2012 m. pradžios.
Atsižvelgdama į naują ES direktyvą dėl PVM sąskaitų faktūrų išrašymo taisyklių, Vyriausybė pritarė pakeitimams, susijusiems su šių sąskaitų faktūrų išrašymo supaprastinimu – nuo 2013 m. bus vienodai vertinamos popierinės ir elektroninės sąskaitos, tam tikrais atvejais reikalaujama nurodyti mažiau rekvizitų ir kt.
Taip pat siūloma dar 1 metams pratęsti lengvatinio 9 proc. PVM tarifo taikymą šilumai ir karštam vandeniui bei lengvatinio 5 proc. PVM tarifo taikymą kompensuojamųjų vaistų ir medicinos pagalbos priemonių tiekimui.
Tačiau nesiūloma pratęsti PVM lengvatos viešbučiams, kuriems šiemet buvo suteikta teisė naudotis ne 21 proc., bet 9 proc. PVM tarifu.
Žemės mokestis
Vyriausybė pritarė Žemės mokesčio pataisoms: mokestis už privačią žemę, kaip mokesčiai už visą kitą nekilnojamąjį turtą, turėtų priklausyti nuo rinkos vertės.
Nuo rinkos vertės jau eilę metų skaičiuojamas nekilnojamojo turto mokestis, valstybinės žemės nuomos mokestis ir tik žemės mokestis nuo Nepriklausomybės atkūrimo pradžios skaičiuojamas nuo normatyvinių verčių, kurios dažnai visiškai neatitinka realios žemės vertės, t.y. rinkos kainos.
Todėl nuo 2013 m. siūloma pereiti prie žemės apmokestinimo priklausomai nuo žemės vidutinės rinkos vertės, kuri būtų nustatoma 5 metams masiniu arba individualiu vertinimu. Siekiant išvengti staigaus žemės vertės atskirose vietovėse didėjimo, numatomas 4 metų (išskyrus apleistą žemę) pereinamasis laikotarpis.
Vyriausybė siūlo nustatyti 0,01–4 proc. žemės mokesčio tarifų ribas, o konkrečius tarifus nustatytų savivaldybių tarybos. Jos taip pat turės teisę taikyti mokesčio lengvatas, įskaitant teisę sumažinti mokestį ar iš viso atleisti nuo jo. Pereinamuoju laikotarpiu žemės vertė, nuo kurios mokamas žemės mokestis, būtų didinama po 20 proc. nuo skirtumo tarp buvusios nominalios ir naujai nustatytos vidutinės žemės rinkos vertės.
Žemės ūkio paskirties žemei būtų taikomos išlygos – dauguma atvejų žemės ūkio veiklai reikalingi dideli plotai, o iš tokios žemės gaunamos ekonominės naudos mastai yra riboti, todėl tokiai žemei kaip ir šiuo metu būtų taikomas 0,35 proc. vertės mažinimo koeficientas.
Savo ruožtu už apleistą žemę gresia sankcijos – mažinant apleistus žemės plotus bei ribojant spekuliaciją žemės rinkoje, siūloma apleistai žemei taikyti maksimalų 4 proc. mokesčio tarifą. Be to, apleistai žemei savivaldybės negalėtų taikyti jokių mokesčių lengvatų, tokiai žemei būtų taikomas dvigubai mažesnis (2 metų) pereinamasis laikotarpis, pirmus metus taikant 1,5 proc., antrus metus – 2,5 proc. tarifą.