Už žlungančių bankų gelbėjimą ateityje turės susimokėti patys bankai, o ne gelbėtis mokesčių mokėtojų ar viešojo sektoriaus išlaidų mažinimo sąskaita – tokius planus pristatė Europos Komisija, rašo „EUobserver“.

- Mums reikalingi aiškūs rėmai, užtikrinantys, kad visos Europos valdžios institucijos bus gerai pasirengusios susitvarkyti su sunkumus patiriančiais bankais ir tvarkingai suvaldyti galimas bankų nesėkmes, - kalbėjo ES vidaus rinkos ir paslaugų komisaras Michelis Barnier.

Pagal Komisijos siūlomą schemą, iš nacionalinių finansų sektoriaus reguliuotojų būtų sudaryta grupė „gelbėjimo kolegijų“, kurios koordinuotų tvarkingą ES šalyse veikiančių bankų uždarymą.

Prižiūrėtojams būtų suteikta teisė laikinai sustabdyti dividendų mokėjimus, atleisti vadovus ar liepti bankams išparduoti savo aktyvus. Šitaip jie priverstų bankus imtis veiksmų, kol problemos netapo nevaldomos, ir galėtų išvengti 2008 m. Europoje ir JAV susidariusios situacijos, kai vyriausybės bankams išleido trilijonus, kad išgelbėtų pasaulinę finansų sistemą.

Be to, Komisija pasiūlė sukurti „gelbėjimo fondus“, kurie būtų įsteigti valstybėse narėse, o ne ES lygiu ir kurie kauptų pinigus juodai dienai, o paskui panaudotų juos bankrutuojančio banko uždarymo išlaidoms padengti. Lėšos šiems fondams galėtų būti renkamos per bankams nustatytą rinkliavą. Panaši rinkliava jau egzistuoja kai kuriose šalyse (Prancūzijoje, Vokietijoje, Švedijoje ir Jungtinėje Karalystėje).

Tačiau Prancūzijoje ir Jungtinėje Karalystėje iš rinkliavos gautos lėšos įskaičiuojamos į bendrąsias biudžeto įplaukas, o ne gelbėjimo fondus, todėl jos tikriausiai pasipriešins Komisijos siūlymams.