Statistikos departamento išankstiniais duomenimis, 2009 m. pabaigoje Lietuvoje buvo 934,2 tūkst. asmenų, gaunančių bent vienos rūšies pensiją. Jie sudarė 28,1 proc. šalies gyventojų. Beveik du trečdaliai pensijų gavėjų buvo moterys. Išlaidos pensijoms sudarė 8,8 mlrd. litų – apie pusę visų socialinės apsaugos išlaidų išmokoms ir paslaugoms.
Vadovaujantis Europos integruotos socialinės apsaugos statistikos sistemos (ESSPROS) metodika, 2009 m. pabaigoje 698,6 tūkst. (75 proc.) pensijų gavėjų gavo su senatve susijusias pensijas (valstybinio socialinio draudimo senatvės, išankstines senatvės, invalidumo bei šalpos ir valstybines pensijas pensinio amžiaus gavėjams), 189,3 tūkst. (20 proc.) darbingo amžiaus gavėjų – netekto darbingumo (invalidumo) pensijas ir 7,2 tūkst. (0,8 proc.) – priešlaikinio išėjimo į pensiją dėl padėties darbo rinkoje išmokas. 49,1 tūkst. vaikų gavo našlaičių pensijas ir 235,9 tūkst. suaugusių asmenų dažniausiai kartu su senatvės arba netekto darbingumo pensijomis gavo našlių pensijas.
Nuo 2004 m. iki 2007 m. pabaigos mažėjęs pensijų gavėjų skaičius pastaruosius dvejus metus didėjo. Per šį laikotarpį sparčiausiai (13 proc.) augo netekto darbingumo pensijų gavėjų skaičius. Našlių ir našlaičių pensijų gavėjų skaičius per pastaruosius dvejus metus padidėjo 2 proc., o priešlaikinio išėjimo į pensiją dėl padėties darbo rinkoje išmokų gavėjų sumažėjo 8 proc.
Didžiausią su senatve susijusias pensijas gaunančių asmenų dalį (85 proc.) sudaro valstybinio socialinio draudimo senatvės pensijų gavėjai. Nuo 2000 m. jų skaičius mažėjo kasmet – padidėjo tik 2008 m. ir 2009 m. (vidutiniškai po 4,2 tūkst.) ir 2010 m. pradžioje jų buvo 597,3 tūkst.
2009 m. pabaigoje 9,1 tūkst. užsienyje gyvenančių Lietuvos Respublikos piliečių gavo pensiją iš Lietuvos pagal galiojančias tarpvalstybines sutartis. Nuo 2004 m. šių gavėjų skaičius padidėjo beveik 5 kartus.
2009 m. išankstiniais duomenimis, išlaidos pensijoms sudarė 8,8 mlrd. litų – apie pusę visų socialinės apsaugos išlaidų išmokoms ir paslaugoms. Palyginti su 2008 m., išlaidos pensijoms padidėjo 530 mln. litų (6 proc.), palyginti su 2007 m. – 2,3 mlrd. litų (35 proc.), su 2006 m. – 3,6 mlrd. litų (68 proc.). Apie tris ketvirtadalius visų išlaidų pensijoms tenka senatvės pensijoms, apie 15 proc. – netekto darbingumo, apie 5 proc. – našlių ir našlaičių ir apie 2 proc. – išankstinėms senatvės pensijoms.
Išlaidų pensijoms dalis yra dominuojanti visų ES valstybių išlaidose socialinės apsaugos išmokoms ir paslaugoms. Eurostato 2007 m. duomenimis, didžiausia išlaidų pensijoms dalis buvo Lenkijoje (65 proc.), Italijoje (57 proc.), Portugalijoje (56 proc.), mažiausia – Airijoje (30 proc.), Islandijoje (33 proc.), Norvegijoje (35 proc.). 2007 m. šis rodiklis Lietuvoje sudarė 47 proc. ir buvo artimas ES vidurkiui.
Išlaidų pensijoms dalis, palyginti BVP, padidėjo nuo 6,6 proc. 2007 m. iki 7,4 proc. 2008 m. ir 9,5 proc. 2009 m. Eurostato duomenimis, 2007 m. didžiausia išlaidų pensijoms dalis, palyginti su BVP, buvo Italijoje (14,6 proc.), Austrijoje (13,8 proc.) ir Prancūzijoje (13,3 proc.), mažiausia – Latvijoje (5,3 proc.), Estijoje (5,9 proc.), Rumunijoje (6,4 proc.) ir Lietuvoje (6,6 proc.). Tuo metu Europos Sąjungos valstybių vidurkis buvo 11,8 proc.
