Lietuvos gyventojai bankuose sukaupė rekordines indėlių sumas ir dabar turime visų laikų rekordą: klientų laikomi indėliai liepos 1 d. siekė 44,8 mlrd. Lt, o gyventojų indėliai išaugo iki 26,12 mlrd. Lt. Ima sparčiai didėti ir būsto paskolų išdavimas, todėl centrinis bankas atidžiau stebės, kad nesipūstų būsto paskolų burbulas, o nuo spalio 1 d. Lietuvos bankams įsigalios priimtos atsakingo skolinimo taisyklės.
Tokiais rezultatais džiaugiasi Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas. Jo žodžiais, būtent būsto paskolų didėjimas ir rodo bankų veiklos bei visos ekonomikos atsigavimą. Lyginant pirmąjį ir antrąjį šių metų ketvirčius, būsto paskolos padidėjo per 30 mln. litų. Tai didžiausias augimas per pastaruosius dvejus metus.
Patys bankai šiemet prognozuoja 4–5 proc. paskolų augimą.
„Stebėsime ir prižiūrėsime, kad išvengtume būsto paskolos burbulo augimo“, – žadėjo V. Vasiliauskas.
Lietuvos banko (LB) sumanytos atsakingo skolinimo nuostatos, kuriomis teikdami paskolą turės vadovautis bankai, turi įsigalioti spalio 1 d.. Jose bus numatytas maksimalus kredito dydis bei įkeisto turto vertės santykis, paskolos gavėjo vertinimo bei kiti kriterijai.
Komisinius mažintų konkurencija
Kaip žinia, pavasarį kai kurie bankai savo klientams padidino paslaugų ir operacijų įkainius, kuriuos per dideliais vadino ir tuomet naujai Lietuvos banko valdybos pirmininku paskirtas V. Vasiliauskas.
Dabar, paklaustas, ar neketinama paveikti bankus sumažinti komisinius, jis sakė:
„Pagrindinę pajamų dalį bankai gauna iš palūkanų, todėl tikrai nemanau, kad paslaugų įkainių mažinimas paveiktų bankų pelningumą. Manau, kad konkurencija veikia“.
Ateityje Lietuvos bankas ketina skelbti visų komercinių bankų paslaugų įkainius ir jų palyginimus – tai, V.Vasiliausko teigimu, prisidės prie konkurencijos skatinimo, skaidrumo.
Tačiau vertinti, ar pradėjus skelbti įkainius, jie ims mažėti, jis nesiėmė, bet pripažino matąs tam galimybių.
Tiesa, kai kurie bankai jau patys nutraukė įkainių kilimą. Pavydžiui, „Danske“ bankas sumažino įmokų priėmimo įkainius vyresnio amžiaus žmonėms ir dalį jų mokamų mokesčių subsidijuos. Nemokamą finansinių paslaugų planą „Senjoras“ įkandin pristatė ir SEB. Tačiau banko klientų tai nedžiugina, mat paslaugos neaprėpia visų jiems būtinų operacijų įkainių, už pavedimus banko skyriuose reikia mokėti papildomai, o norint išsigryninti daugiau pinigų nei nustatytas limitas banko skyriuje, taip pat tenka susimokėti.
Kiti bankai šiemet nedidino įkainių arba kol kas neketina jų mažinti.
Uždirbo pusę milijardo
Lietuvoje veikiančių bankų šiemet pirmąjį pusmetį uždirbtas pelnas buvo didesnis nei pernai tuo pat metu patirtas nuostolis
. Pirmąjį pusmetį bankai uždirbo 513,6 mln. Lt pelno, kai pernai tuo pat metu buvo patirtas 408,1 mln. Lt nuostolis. Bankų sistema, anot LB statistika rodo, jog šių metų liepos 1 d. bankų turtas sudarė 81,4 mlrd. Lt. Jis per ketvirtį padidėjo 1,5 mlrd. Lt, arba 1,9 proc.
Indėliai bankuose yra pagrindinis kredito įstaigų pajamų šaltinis. Liepos 1 d. šalies bankuose iš viso buvo padėta 44,8 mlrd. Lt indėlių. Jei gyventojų indėliai sudaro 58 proc., tai privačių įmonių indėliai – bemaž 29 proc. visų indėlių. Valdžios institucijos, valstybės ir savivaldybių įmonės šalies bankuose laiko apie 10 proc. visų indėlių.
