„Galima sakyti, kad Lietuvos verslas mato tam tikrą optimizmo šaukštą tam tikroje ekonomikos problemų statinėje, tai ir nedarbas, ir šešėlinės ekonomikos dalis, kitos problemos yra susijusios su valstybės veiksmais, gana savotiška mokestinė aplinka - neseniai iškilo progresinių mokesčių ir nekilnojamo turto iniciatyva. Prie problemų reikėtų priskirti ir neišpildytą vyriausybės pažadą gerinti verslo sąlygas“, - spaudos konferencijoje ketvirtadienį kalbėjo LLRI viceprezidentas Giedrius Kadziauskas.

Anot G. Kadziausko, yra susidariusi paradoksali padėtis, kuomet daug žmonių neturi darbo, tačiau verslas skundžiasi, kad sunku rasti tinkamų darbuotojų.

„Tokia situacija susidarė pirmiausia todėl, kad žmonės turi kitų alternatyvų, galvodami apie legalų darbą. Tai įvairios bedarbio pašalpos, šešėlinis darbas, kurį galima dirbti nemokant jokių mokesčių, taip pat emigracija“, - sakė G. Kadziauskas.

Anot jo, nerimą kelia didžiulė šešėlinės ekonomikos dalis, nes per krizę sąlygos legaliam verslui nepalengvėjo, o kaip tik priešingai.

„Vyriausybė iki 2012 metų yra įsipareigojusi verslui sumažinti administracinę naštą trečdaliu. Buvo įvertinta, kad yra apie du tūkstančius įvairius informacinių įpareigojimų, kuriuos įmonė turi pateikti įvairioms valstybės institucijoms. Tyrimo dalyvių nuomone, administracinė našta verslui per 2009 -2010 m. išaugo keturiais procentais, nepaisant Saulėlydžio komisijos įgyvendintų pasiūlymų. Lieka dar vieneri metai, kaip Vyriausybė galėtų tą pažadą įgyvendinti“, - kalbėjo G. Kadziauskas.

Anot jo, norint pagerinti sąlygas verslui būtina stabilizuoti mokesčių sistemą, apsaugoti verslininkus nuo netikėtų siurprizų planuojant verslą ir dėti visas pastangas į sistemingą verslo sąlygų pagerinimą.

LLRI apklausti verslininkai sako neskundžiantys daugiau nei pusės sprendimų, kuriuos priima verslą kontroliuojančios institucijos, nes bijo sugadinti santykius su institucijomis arba nesitiki teisingo sprendimo.

„Yra apie 70 verslą kontroliuojančių institucijų ir tai, kad verslininkai nedrįsta skųsti, parodo, kad tos institucijos turi papildomai galių, nei numatyta įstatymuose. Tai, kad inspektorius pamatys daugiau, nei buvo pamatęs, inspektorius ateis dažniau, nei tada, jei įmonė nebūtų apskundusi sprendimo. Tai signalizuoja apie situaciją, kai verslas labiau susirūpinęs, kaip patenkinti inspektorius, o ne vartotojus“, - kalbėjo G. Kadziauskas.

Augs ekonomika, algos ir mokesčiai

LLRI apklausti įmonių vadovai ir finansininkai prognozuoja, kad ekonomika šiemet augs apie 2,8 proc.

„Šis augimas nėra didelis, bet jis yra po gilaus kritimo ir tai rodo gerėjančią situaciją. Kalbant apie nedarbą, prognozuojama, kad jis sumažės dviem procentiniais punktais iki 15 proc. Kainos turėtų augti kiek daugiau nei šiemet – apie keturis procentus“, - sakė LLRI ekspertas Vytautas Žukauskas. Tyrimo dalyviai prognozuoja, kad šešėlinės ekonomikos dalis šiemet išliks tokia pati kaip ir pernai – apie 28 proc. viso BVP. Tačiau mokestinė našta turėtų išaugti vienu procentiniu punktu iki 37 proc.

Namų ūkių disponuojamos pajamos, pernai mažėjusios maždaug 11 proc., šiemet turėtų augti iki 6 proc.

„Pernai namų ūkiai sutaupė apie dešimt procentų savo pajamų, šiemet sutaupyta dalis turėtų augti iki 11 proc. disponuojamų pajamų ir sieks apie 275 litų (per mėnesį) vienam namų ūkiui“, - teigė V. Žukauskas. Tyrimo dalyviai taip pat tiki, kas skolinimosi kaina šiemet turėtų likti tokia pati kaip ir pernai.

LLRI tyrimas atliktas sausio pabaigoje apklausus 54 sėkmingai veikiančių įmonių vadovus ar finansininkus.