Vyriausybė pritarė Elektroninių pinigų ir elektroninių pinigų įstaigų įstatymo projektui, kuriuo siūloma išplėsti elektroninių pinigų leidėjų ratą ir sudaryti teisines sąlygas Lietuvoje veikti naujai ūkio subjektų kategorijai – elektroninių pinigų įstaigoms.

Tikimasi, kad tai turės teigiamą įtaką konkurencijai tarp skirtingus mokėjimo paslaugų teikimo būdus siūlančių verslo subjektų.

Elektroniniai pinigai – pinigai, išleidžiami elektroninėse, įskaitant magnetines, laikmenose. Šiais pinigais mokėjimai galės būti vykdomi taip, kaip šiuo metu jie atliekami mokėjimo kortelėse esančiais pinigais, tačiau būsima elektroninių pinigų leidėjų tarpusavio konkurencija ir vartotojų poreikis gali paskatinti naujas mokėjimo elektroniniais pinigais galimybes.

Pavyzdžiui, elektroninių pinigų leidėjas galės numatyti elektroninius pinigus įsigyjantiems asmenims galimybę jais atsiskaityti virtualioje erdvėje ar e-parduotuvėse. Taip pat gali būti numatoma, kad jais nebūtų galima atsiskaityti už tam tikras prekes, pvz., už tabako, alkoholio gaminius arba nustatomas mokėjimų dienos limitas. Tokia pinigų forma tėvai galėtų duoti rankpinigius savo vaikams bei kontroliuoti jų panaudojimą.

Elektroniniai pinigai išleidžiami, nesiejant jų su mokėjimo sąskaita, į kurią pervedamas atlyginimas ar kitos lėšos ir praradus elektroninių pinigų kortelę, būtų išvengiama didelių nuostolių.

Norėdamas tapti elektroninių pinigų įstaiga juridinis asmuo privalės gauti šios įstaigos veiklos licenciją. Numatoma, kad licencijas elektroninių pinigų įstaigoms išduos Lietuvos bankas. Jis vertins juridinio asmens pateiktus dokumentus ir duomenis – įstatus, minimalaus nuosavo kapitalo dydį patvirtinančius dokumentus, vadovų kvalifikaciją ir kt.

Seime priėmus Elektroninių pinigų ir elektroninių pinigų įstaigų įstatymus, kredito įstaigos ir toliau galės leisti elektroninius pinigus, tačiau tai nebebus jų išimtinė teisė ir tam tikslui nebereikės steigti specializuotų bankų.