Jei politikai, teisėjai ar kiti pareigūnai, netinkamai elgėsi su jiems patikėtais administruoti valstybės pinigais ar turtu, nuostolius turėtų atlyginti iš savo kišenės. Tokią tvarką siūlo nustatyti teisingumo ministras Remigijus Šimašius.
Šiuo metu iš minėtų asmenų praktiškai nėra galimybių išreikalauti grąžinti į valstybės piniginę lėšas, jei, pavyzdžiui, jie nusprendė neteisėtai pamaloninti savo pavaldinius „tryliktu“ atlyginimu arba priėmė kitus valstybės pinigus švaistančius sprendimus. Ir visai nesvarbu ar tai jie padarė tyčia, ar ne.
Teisingumo ministras siūlo pašalinti tokias galimo piktnaudžiavimo landas iš įstatymų ir nustatyti, kad nuostolius atlyginti būtų galima išreikalauti ir iš politikų, teisėjų, Seimo narių bei kitų valstybės pareigūnų. Tokia tvarka šiuo metu ministro iniciatyva jau galioja visiems valstybės tarnautojams.
„Taip bus užtikrinta, kad taikant atsakomybę nebus lygesnių už lygius - tiek valstybės tarnautojai, tiek politikai, teisėjai ar kiti pareigūnai bus matuojami vienu atsakomybės matu. Priimant sprendimus kur bei kaip panaudoti institucijos veiklai skirtas lėšas ar turtą turi būti vadovaujamasi taupumo, skaidrumo ir tikslingumo principais, o už piktnaudžiavimą ar neatsakingumą pareikalauta atlyginti žalą iš visų kaltų asmenų“, - sako R. Šimašius.
Tiesa, šiuo atveju kalbama apie materialinę žalą, padarytą priimant administracinius ar turto valdymo sprendimus, o ne, tarkim, netinkamus teisėjo sprendimus byloje. Tokiais atvejais įstatymuose jau yra numatyta atsakomybė. Ši tvarka taip pat neliečia sprendimų, kuriais Seimo nariai ar politikai išreiškia savo politinę valią dalyvaudami įstatymų leidybos procese.
Minimus pokyčius siūloma įtvirtinti Civilinio kodekso projekte, numatančiame, kad visą padarytą žalą minėti asmenys turės atlyginti tuomet, jei ji bus padaryta tyčia, o kitais atvejais išieškomos žalos dydis negalės viršyti šešių vidutinių žalą padariusio asmens darbo užmokesčių.
Nuostolius asmuo galės atlyginti savu noru, tačiau jei to nepadarys, dėl jos išieškojimo bus kreipiamasi į teismą. Tai padaryti galės konkrečios institucijos, kurioje dirba netinkamai pinigus naudojęs asmuo, biudžeto valdytojas. Juo gali būti paskirtas nebūtinai įstaigos vadovas. Reikalauti atlyginti žalą taip pat galės ir prokurorai.
Naują tvarką numatantis Civilinio kodekso pakeitimo projektas šiuo metu yra pateiktas Vyriausybei. Jai pritarus, jis bus teikiamas Seimui. Išsamiau su įstatymo projektu galima susipažinti
internete.
