FNTT direktoriaus pavaduotojas Vytautas Giržadas sako, kad vienas svarbiausių galvosūkių yra įrodyti nusikalstamas veikas, kai fiktyviais skolų rašteliais bandoma pagrįsti lėšas, gautas neteisėtu būdu.

Pasak Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM viršininko pavaduotojo Artūro Klerausko, anksčiau dažnai būdavo mėginama gauti skolos raštelius – iš ko pavyksta, iš to. Dabar finansiniai nusikaltėliai patobulėję – sudaromos fiktyvios paskolos sutartys su asmenimis, kurie gali lengvai įrodyti gautus pinigus.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Arvydas Anušauskas, be skolos raštelių, žino ir daugiau pavyzdžių, kaip vykdoma nusikalstama veika.

„Pavyzdžiui, sudaroma sutartis dėl buto ar namo, bet realiai niekas neparduodama, o paimama 10 proc. bauda už tą sandorį ir pinigai „įplaukia“ į žmogaus kišenę. Arba laiduojama už fizinio asmens paskolą, paskola nutraukiama, laiduotojas sumoka – viskas legalu, tačiau faktiškai pinigai „įplaukia“ į to kito asmens kišenę. Turtas valdomas pagal įgaliojimus. Pavyzdžiui, dažnas organizuotos nusikalstamos grupuotės narys negali atsispirti vienam dalykui – prabangiam automobiliui. Visi automobiliai valdomi pagal įgaliojimus, pagal išperkamąsias nuomas, kai sutartys sudarytos trečio asmens vardu“, – nusikaltimų schemas vardijo A. Anušauskas.

Norint išvengti fiktyvių atsiskaitymų siūloma įteisinti prievolę apie didesnius nei 50 000 Lt sandorius pranešti Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI).

Dabar Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT) atlieka 34 ikiteisminius tyrimus, siejamus su minima Baudžiamojo kodekso pataisa: iš jų 4 baigti, o teismą kol kas yra pasiekusi tik 1 byla. „Įšaldyta“ apie 10,1 mln. Lt galimai neteisėtai gautų lėšų.