Mokestis už NT bus taikomas tam NT, kurį turi šeimos nariai – sutuoktiniai, asmenys, vieni auginantys vaikus (įvaikius) ir su jais gyvenantys jų vaikai (įvaikiai) iki 18 metų – ir kurio vertė viršija 1 mln. Lt.

Jeigu šeima, sakysime, turi 1,3 mln. Lt vertės nekilnojamojo turto, tuomet 1 proc. būtų skaičiuojamas nuo 300 tūkst. Lt ir žmogui tektų sumokėti 3 tūkst. Lt metinį mokestį.

Jei oficialiai nesusituokę žmonės yra dviejų būstų, kurių kiekvieno vertė – po 800 tūkst. Lt, savininkai, tikėtina, naujojo mokesčio išvengs.

Seimui nutarus apmokestinti visą brangesnį nei 1 mln. Lt vertės šeimos nariams priklausantį nekilnojamąjį turtą, išloš tie, kurių nesaisto santuokiniai ryšiai.

Mokestį planuojama apskaičiuoti remiantis Nekilnojamojo turto registro ir Nekilnojamojo turto kadastro duomenimis.

Registrų centro duomenimis, Lietuvoje fiziniams asmenims priklauso 741 gyvenamosios paskirties būstai ir 415 negyvenamosios paskirties pastatų, kainuojančių daugiau nei 1 mln. Lt.

Pasak Registrų centro atstovo Aido Petrošiaus, masiniu įvertinimu nepatenkinti piliečiai turės galimybę kreiptis į privačius vertintojus, kurie galės nustatyti, kad būstas yra vertas mažiau. Tačiau gyventojai galės ginčyti vertę, jei Registrų centro ir nepriklausomų vertintojų pateikiami duomenys skirsis daugiau negu 10 procentų.

Iki šiol Lietuvoje NT mokestį reikėjo sumokėti nuo komercinės paskirties juridinių ir fizinių asmenų turimų patalpų bei kitos paskirties (gyvenamosios, sodų, garažų, fermų, šiltnamių, ūkio, pagalbinio ūkio, mokslo, religinės, poilsio paskirties) nekilnojamojo turto, naudojamo komerciniams tikslams.

Mokestis svyruoja nuo 0,3 proc. iki 1 proc. jo vertės per metus, konkretų tarifą nustato savivaldybė, kurioje NT yra.