Draudimo bendrovės „ERGO LIETUVA“ duomenimis, klientų, apie patirtą eismo įvykį pranešančių telefonu, skaičius nuolat auga. Be to, vairuotojai vis dažniau linkę tartis, kad draudimo išmoka į jų sąskaitą būtų pervedama iškart po telefoninio pokalbio.
Draudimo bendrovės „ERGO LIETUVA“ Civilinės atsakomybės, nelaimingų atsitikimų, transporto priemonių ir sveikatos draudimo departamento direktorius Audrius Pilčicas teigia, kad 2009 metais telefonu registruotos žalos sudarė 45%, o 2010 metais – net 61% visų žalų. „Žalų administravimą telefonu klientai vertina dėl operatyvumo ir patogumo – dažnai jiems net nebereikia vykti į draudimo bendrovės būstinę. Taip pat pastebime, kad vairuotojai vis palankiau priima naujovę iškart telefonu susitarti dėl išmokos dydžio. Jiems tereikia nupasakoti kas eismo įvykio metu buvo apgadinta, tuomet draudimo ekspertas sistemoje pažiūri remonto darbų kainą ir pasiūlo į banko sąskaitą pervesti išmoką. Tokiu būdu vairuotojas išmoką gali gauti ir per valandą“, – pasakoja A. Pilčicas.
Draudimo bendrovės atstovas atkreipia dėmesį, kad anksčiau tartis telefonu dėl draudimo išmokos dydžio pageidaudavo smulkius apgadinimus patyrę vairuotojai, dabar pervedamos ir 2 tūkst. litų siekiančios draudimo išmokos. Vidutinė tokiu būdu išmokama išmoka siekia 1,2 tūkst. litų.
A. Pilčicas pastebi, kad dažnai telefonu vairuotojas skambina tikėdamasis ne tik užregistruoti įvykį. „Atsitikus nelaimei, vairuotojai trumpuoju draudimo numeriu 1887 skambina, norėdami gauti informacijos, kaip jiems elgtis. Jie klausinėja, ar jiems į eismo įvykį būtina kviesti policiją, ar užtenka pildyti eismo įvykio deklaraciją. Taip pat, klientai teiraujasi, ar jiems leistina dokumentus pildyti pasitraukus iš įvykio vietos. Gana dažnai pasitaiko dvejojančių, ar eismo įvykio deklaracija yra svarus dokumentas draudimo išmokai gauti“, – pasakoja draudimo ekspertas.
Patekus į eismo įvykį pirmiausia rekomenduojama nusiraminti, neskubėti priimti sprendimų, stengtis objektyviai įvertinti situaciją. Policiją kviesti būtina tuomet, jeigu eismo įvykio metu nukentėjo žmogus, buvo apgadintas turtas, kurio savininko įvykio vietoje nėra, taip pat jeigu vairuotojai nesutaria dėl kaltės, nepasirašo eismo įvykio deklaracijos. Pareigūnus kviesti reikėtų ir tais atvejais, jeigu vienas iš vairuotojų yra neblaivus ar apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų. Pildant eismo įvykio deklaraciją, svarbu atkreipti dėmesį, ar visi laukai užpildyti, ar juose įrašyta tai, ko buvo prašoma, kur reikia pasirašyti eismo įvykį sukėlusiam vairuotojui. Jeigu kyla neaiškumų, kitoje deklaracijos pusėje yra išsamūs paaiškinimai, taip pat visuomet galima pasiskambinti draudimo bendrovei ir pasikonsultuoti.
